Ukrainos lyderis tai pareiškė ES viršūnių susitikime Briuselyje gavęs pažadą panaikinti vizų režimą Ukrainos piliečiais ir tęsti sankcijas Rusijai dėl rytinėje Ukrainos dalyje vykstančio konflikto.

„Galiu jums patvirtinti, kad išrinktasis prezidentas Trumpas kalbėdamas telefonu iškėlė Rusijos agresijos, nelegalios Krymo aneksijos, klausimą“, – sakė P.Porošenka spaudos konferencijoje.

„Ukraina turi tvirtą abiejų partijų paramą JAV Kongrese ir tarp JAV politikų, ir respublikonų, ir demokratų, todėl mes nemanome, kad ši dvipartinė parama pasikeistų“, – kalbėjo jis.

D.Trumpo triumfas prezidento rinkimuose buvo sutiktas su nerimu Kijeve, nes kampanijos metu milijardierius verslo magnatas ir buvusi televizijos realybės šou žvaigždė žarstė pagyrimus Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui. Be to, jie abu žadėjo imtis veiksmų dvišaliams santykiams normalizuoti.

Europos Sąjunga taip pat ragina D.Trumpą laikytis įsipareigojimų Ukrainai, kurios rytinėje dalyje vyriausybės pajėgos jau dvejus metus kovoja su Kremlių palaikančiais separatistais.

„Nepatenkinti reformų tempu ir kokybe“

Vakarai įvedė sankcijas Rusijai, kaltindami ją parama separatistams Ukrainos konflikte, kuris per pustrečių metų jau nusinešė apie 10 tūkst. gyvybių. Kremlius šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad D.Trumpo pasisakymas per pokalbį telefonu buvo „teikiantis vilčių, lyginant su kai kuriais jo pareiškimais kampanijos metu“.

D.Tuskas pridūrė, kad sankcijos „lieka aiškiai susietos“ su visišku 2015 metų vasario mėnesio Minsko paliaubų sutarties, kurią remiant Prancūzijai ir Vokietijai pasirašė Rusija ir Ukraina, įgyvendinimu.

„Aš tikiuosi, kad tai yra šis tas, tai yra šis tas daugiau nei tik viltis, kad mes priimsime sprendimą dėl sankcijų prieš Europos Tarybos (viršūnių) susitikimą gruodžio mėnesį“, – sakė jis.

D.Tuskas ir Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) suteikė optimizmo, kad ES pagaliau pritars bevizio režimo Ukrainos piliečiams įvedimui iki 2016 metų pabaigos, kai ši įgyvendins jai iškeltus reikalavimus, tarp jų ir politines reformas.

Bendrijos 28 valstybės anksčiau šį mėnesį pritarė šiam planui, tačiau Europos Parlamentas dar nepatvirtino bevizio režimo įvedimo, kilus nesutarimams dėl projekte numatytos ypatingos jo sustabdymo sąlygos.

„Mes esame labai nepatenkinti reformų proceso tempu ir kokybe, kurį rodo Ukraina“, – sakė J.C.Junckeris.

Rimta ataka prieš ES principus

ES vis dar spaudžia Ukraina toliau vykdyti reformas, ypač kovą su korupcija, kaip tai numatyta ES ir Ukrainos pasirašytame partnerystės susitarime, kuris supykdė Maskvą.

Kremliaus palaikomas buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti šį susitarimą 2013 metų lapkritį, buvo nuverstas per proeuropietiškus protestus ir vėliau pabėgo į Rusiją.

2014 metų kovą Rusijai aneksavus Krymą, Ukrainos rytinėje dalyje prasidėjo kruvinas separatistinis konfliktas. Europos Sąjunga atskirai ėmėsi sankcijų prieš Rusijos bankininkystės, naftos ir gynybos sektorius 2014 metais, kai virš prorusiškų sukilėlių kontroliuojamos rytinės Ukrainos buvo numuštas Malaizijos oro linijų keleivinis lėktuvas.

P.Porošenka perspėjo, kad Maskva vis dar neatsisako ketinimų destabilizuoti padėtį Europoje, ir pasveikino trečiadienį Europos Parlamento priimtą rezoliuciją dėl kovos su Kremliaus vykdoma „propaganda“ ir jo parama populistinėms partijoms stiprinimo.

„Europos Sąjunga susiduria su labai rimta populistų, nacionalistų, euroskeptikų ir Rusijos ataka prieš jos principus“, – pareiškė P.Porošenka.