Kol dėl šios politikos nėra pasiektas bendras sutarimas, negali būti priimami jokie ES vadovų lygio nutarimai dėl papildomos finansinės pagalbos, saugumo garantijų ar ES plėtros, Europos Komisijos pirmininkui Charlesui Micheliui adresuotame laiške teigė V. Orbánas.
Jis taip pat nurodė, kad, nesant sutarimo, negali būti susitarta ir dėl tolesnių sankcijų Rusijai.
V. Orbáno laiškas Briuselyje sukėlė sąmyšį, kadangi didžioji dalis ES valstybių narių nori, kad gruodžio 14 ir 15 d. įvyksiančiame viršūnių susitikime būtų priimta Ukrainai palankūs ir rimtų padarinių turėsiantys sprendimai.
Tarp jų yra sprendimas pradėti ES ir Ukrainos derybas dėl narystės sąjungoje bei iki 2027 m. skirti milijardinę finansinę paramą, tačiau šis sprendimas turi būti priimtas vienbalsiai.
V. Orbánas abejoja, ar naujausia ES deklaracija dėl Ukrainos, kuri buvo paskelbta spalį su prielaida, kad ES strategija yra veiksminga, iš tiesų atspindi esamą padėtį. Jo manymu, tikslus galbūt reikėtų pakoreguoti.
Trečiadienį diplomatai sutiko, kad V. Orbáno klausimai yra svarbūs ir pagrįsti, tačiau uždavė klausimą, ar neseniai su Rusijos prezidentų Vladimiru Putinu susitikęs Vengrijos lyderis nėra patekęs Rusijos įtakon.
V. Orbánas taip pat greičiausiai siekia gauti daugiau nei 13 mlrd. eurų siekiantį jo šaliai skirtą ES finansavimą, kurio lėšos buvo įšaldytos. Europos Komisija maždaug prieš metus pareiškė, kad pinigus perduos, kai tik V. Orbáno nacionalistinė kraštutinių dešiniųjų vyriausybė įvykdys visus pažadus ir užtikrins teisinės valstybės egzistavimą. V. Orbánas mano, kad Vengrija šiuos pažadus įvykdė.
