Lapkričio 11–ąją Lenkija pažymėjo 97–ąją šalies Nepriklausomybės sukaktį. Be oficialių renginių, skirtų šiai datai paminėti, Varšuvoje jau penkti metai paeiliui rengiamos ir masiškos nacionalistų eitynės – „Nepriklausomybės maršas“. Iki šiol riaušėmis ir incidentais garsėjęs maršas šiemet praėjo neįtikėtinai ramiai.

Trečiadienį  nuo ankstyvo ryto netoli Varšuvos centrinės geležinkelio stoties rinkosi žmonės su raudonomis–baltomis vėliavomis, šių spalvų medžaginėmis gėlytėmis atlapuose ar raiščiais ant rankovių bei su kita Lenkijos nacionaline atributika. Nemažai besirinkusiųjų į maršą ryšėjo skirtingų Lenkijos futbolo klubų šalikus. Buvo galima išvysti ir akcijos dalyvių su Abiejų Tautų Respublikos simbolika – lenkų ereliu ir lietuvių vytimi.

Stoties prieigose ir netgi pastato koridoriuose vis pasigirsdavo petardų sproginėjimai ir iš kitų Lenkijos vietų atvykstančių maršo dalyvių skanduotės.

Apie antrą valandą dienos maršo dalyviai pajudėjo nuo netoli Centrinės stoties esančios „Centrum“ metro stotelės Jeruzalės alėja (Aleje Jerozolimskie) link už maždaug 3,5 km esančios pagrindinės šalies futbolo arenos – Nacionalinio stadiono.

Anot teisėsaugininkų, marše dalyvavo apie 70 tūkstančių žmonių, organizatorių teigimu – apie 100 tūkstančių.

Trečiadienį buvo paskelbtas ir Lenkijos respublikos prezidento Andrzejaus Dudos kreipimasis į maršo dalyvius, kuriame šalies vadovas išreiškė viltį, jog „tai bus nuostabi jaunų ir karštų lenkiškų širdžių šventė“.

Eisenos šventiškumui išsaugoti jos organizatoriai sukvietė gausų pulką savanorių. Maždaug kas šimtą metrų Jeruzalės prospektą buvo pertvėrę vienodomis liemenėmis vilkintys maršo apsaugos savanoriai. Vienintelis rimtesnis incidentas buvo užfiksuotas ant Poniatowskio tilto, kurį pati maršo apsauga netruko numalšinti.

Jau temstant nuo to paties tilto buvo nuleistas didžiulis audeklas su Lenkijos herbu. Aidint petardų sprogimams, degant vienkartiniams fakelams, tilto apačioje maršo dalyviai išskleidė kitą audeklą, ant kurio lenkų kalba buvo parašyta „Sveikos atvykę į pragarą, benamės avelės. 1683.09.12. Jonas III  Sobieskis. 2015“ ir nupiešti du draudžiamieji ženklai: viename perbrauktas Islamo simbolis, kitame stilizuota mečetė.

1683 m. rugsėjo 12 dieną Vienos mūšyje buvo įveikta Osmanų kariuomenė ir sustabdytas šios imperijos tolimesnis skverbimasis į Europą. Tame mūšyje lemiamą vaidmenį suvaidino lenkų husarų pulkai, vedami karaliaus Jono III Sobieskio.

Dažniausiai skanduojami eitynių dalyvių šūkiai buvo „Dievas! Garbė! Tėvynė!“ bei „Garbė ir šlovė didvyriams!“ Šių metų marše netrūko įvairių transparantų su užrašais, nukreiptais prieš emigrantus, ypač – musulmonus, o taip pat šūkių prieš Europos Sąjungą: „Mėgstame kotletus iš Mahometo“, „Ne islamiška, ne pasaulietinė, tiktai katalikiška Lenkija“, „Vakar Maskva, šiandien Briuselis atima mūsų laisvę“, „Sustabdykime Europos islamizaciją“ ir kt.

Pagrindinis 2015 metų maršo šūkis „Lenkija – lenkams, lenkai – Lenkijai!“ („Polska dla Polaków, Polacy dla Polski!“).

„Šūkis „Lenkija – lenkams, lenkai – Lenkijai!“ sako, kad tauta yra savo šalies šeimininkas ir būtent žmonės sprendžia, kokia kryptimi valstybė turi judėti. Dėl šios teisės lyg tai niekas ir nesiginčija, tačiau ES mums primeta taisykles, pavyzdžiui, emigrantų kvotas, o tai akivaizdžiai laužo esminę tautos teisę būti šeimininke savo šalyje“, – duodamas interviu žurnalistams sakė pagrindinio „Nepriklausomybės maršo" organizatoriaus, judėjimo „Ruch Narodowy“ pirmininkas Robertas Winnickis.

Pasak R.Winnickio, šiųmetis maršas – ne tik Nepriklausomybės dienos paminėjimas, bet ir didžiausia Europoje manifestacija prieš emigrantų apgyvendinimą šalyje.

Čia buvo galima išvysti ir Prancūzijos, Olandijos, Čekijos, kitų šalių vėliavų. Gausiausia užsienio delegacija buvo iš Vengrijos. Į Varšuvą iš šios šalies atvyko visas autobusas – apie 50 maršo dalyvių, didžioji dauguma – nacionalistų partijos „Jobbik“ aktyvistai arba jiems simpatizuojantieji.

Lenkai atsidėkodami svečiams iš Vengrijos nuolat lenkiškai skandavo „Lenkas ir vengras – broliai“, lotyniškąjį šalies pavadinimą „Hungaria“ bei Vengrijos premjero Viktoro Orbano vardą ir pavardę.

„Aš čia pirmąsyk, tačiau mano kolegos čia atvažiuoja jau ketvirti metai. Atvykome palaikyti savo bendraminčių Lenkijoje. Istoriškai vengrai ir lenkai buvo sąjungininkai. Mes kartu norime spręsti didžiausią šiandienos problemą – pabėgėlių klausimą. Be to, mums atrodo, kad Europos Sąjunga veikia ne taip, kaip turėtų, todėl siekiame jos reformos. Norime, kad daugiau galių būtų atiduota tautoms“, – sakė marše sutiktas „Jobbik“ aktyvistas Peteris.

Jaunas fotografas Oliveris iš Vokietijos keliauja po Lenkiją ir užsuko į maršą smalsumo vedinas.

„Man čia baisu. Turiu mažą fotoaparatą, kurį galiu paslėpti kišenėje, nes nenoriu išsiduoti, kad nesu vietinis. Jeigu pasakyčiau, jog esu iš Vokietijos, gali būti, kad kam nors iš šių jaunuolių nepatiktų. Nors iš šalies pažiūrėjus tie nacionalistai atrodo taikūs, tačiau aišku, kad jie yra pavojingi“, – neslėpė nerimo Oliveris.

Lenkijos visuomenės gyvenimu besidomintis vokietis teigė, kad jam atrodo keisti lenkų nacionalistų šūkiai. „Jie protestuoja prieš islamizaciją, tačiau kur Lenkijoje pabėgėliai? Šaukia prieš komunizmą, tačiau Lenkijoje komunistų seniai neliko, o netgi naujoji politinė kairė čia yra visiškai silpna. Tai dažniausiai neišsilavinę vaikinai iš miesto pakraščių, dažnai neturintys darbo, nerandantys kitos savęs realizacijos. Baisiausia, kad tokių – dešimtys tūkstančių“, – dėstė nuomonę Oliveris.

Tačiau marše buvo galima pamatyti ne tik futbolo chuliganus ar agresyviai nusiteikusius radikalus. Eisenoje dalyvavo ir nemažai šeimų, pagyvenusių žmonių.

„Ar aš panašus į radikalą?“, – klausimu į klausimą, ar marše dalyvauja tik nacionalistai, atsakė inteligentiškos išvaizdos jaunuolis Grzegorzas, iš Lodzės atvykęs su mergina.

„Didžiuojuosi būdamas lenku. Prieš 97 metus iškovota Nepriklausomybė suteikia mums galimybę švęsti ją kartu. Nepriklausomybės marše tvyro puiki atmosfera, todėl norėjau ten nuvykti. Net mūsų žiniasklaida vaizduoja šias eitynes kaip nacionalistų maršą, tačiau tai proga išreikšti pagarbą protėviams, kurie gindami mūsų šalį dėjo galvas. Šūkis „Lenkija – lenkams!“ nereiškia, kad ji skirta tik lenkams. Kiekvienas, kuris gyvena  mūsų šalyje ir laikosi jos įstatymų bei tradicijų, yra priimamas, kaip lenkas“, – sakė Grzegorzas.

Renginio pabaigoje aikštėje šalia Nacionalinio stadiono buvo surengtas koncertas. Dėl darganoto oro didžioji dauguma eitynių dalyvių išsiskirstė palaipsniui ir nesulaukusi koncerto pabaigos.

Iki šiol masinėmis riaušėmis, incidentais ir susirėmimais su policija bei kitaminčiais garsėjęs Nepriklausomybės maršas šiemet baigėsi be rimtesnių incidentų. Tiesa, demonstrantai sutrypė ir padegė ES vėliavą.

Pernai šio rengnio metu chuliganai į pareigūnus svaidė Molotovo kokteilius. Policija naudojo specialiąsias priemones, tarp jų ir vandens paranką. Tarp nukentėjusiųjų buvo ir policijos pareigūnų. Buvo suimta daugiau nei 200 riaušininkų.

Užpernai maršo metu Varšuvos Išganytojo aikštėje buvo sudegintas LGBT simbolis – didžiulė vaivorykštės spalvų arka, padegta keletas automobilių, buvo užpultas pastatas, kuriame buvo įsikūrusi antifašistinė organizacija. Į eitynes susirinko keli tūkstančių žmonių. Keletas žmonių atsidūrė ligoninėje, buvo padegti automobiliai.

2013 metais Varšuvoje buvo užpulta Rusijos Federacijos ambasada. Į Rusijos atstovybės teritoriją chuliganai mėtė petardas, butelius, molotovo kokteilius. Tada sudegė ambasados įvažiavimo apsaugos būdelė.