Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija ir Suomija nutraukė dešimtmečius trukusį neutralumo ir karinio neprisijungimo laikotarpį, ir paskelbė norinčios prisijungti prie Vakarų karinio aljanso.

Turkija ir kita NATO narė Vengrija, kurios abi laikosi palankesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu, buvo paskutinės iš 30 Aljanso narių, šiemet ratifikavusių Suomijos narystę.

Naujų NATO narių priėmimui reikia vienbalsio visų esamų narių pritarimo, o Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos.

Aljanso šalių vadovai susitiks Vilniuje dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikime, kuris prasidės liepos 11 dieną.

Vengrijos balsavimas dėl Švedijos stojimo yra įtrauktas į dokumentą „Nacionalinės Asamblėjos 2023 metų birželio ir liepos sesijos planas“, kuris anksčiau šią savaitę buvo paskelbtas Asamblėjos interneto svetainėje, tačiau tiksli jo data nenurodyta.

Vengrijos parlamento pavasario sesija baigsis penktadienį, o balsavimas dėl stojimo į darbotvarkę neįtrauktas.

Tačiau po to vyks neeilinė vasaros sesija, kuri, kaip tikimasi, baigsis liepos 7 dieną, naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu pranešė parlamento spaudos tarnyba.

Vengrijos valdančioji dešinioji partija „Fidesz“, vadovaujama ministro pirmininko Viktoro Orbano, skundžiasi, kad Stokholmas neteisingai kritikuoja Vengrijos vyriausybės politiką.

Trečiadienį JAV respublikonų senatorius Jamesas Rischas (Džeimsas Rišas), kaip pranešama, sustabdė 735 mln. dolerių (679 mln. eurų) vertės ginklų, įskaitant raketų paleidimo įrenginius HIMARS, pardavimą Vengrijai dėl jos delsimo ratifikuoti Švedijos narystę ES.

Vengrijos gynybos ministerija šį žingsnį atmetė, teigdama, kad Budapeštas „neketina įsigyti raketų sistemos HIMARS“.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) prieš viršūnių susitikimą taip pat atrėmė didėjantį tarptautinį spaudimą Ankarai ratifikuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO.