Vakarai ėmė labiau domėtis šiuo išteklių turtingu regionu, kuriame nuo Kremliaus invazijos į Ukrainą pradžios abejojama tradicine Maskvos įtaka ir kuriame Kinija taip pat yra svarbi žaidėja.

Didžiausias dėmesys – retųjų žemių elementams

„Stipriname mūsų ekonomines partnerystes, geriname mūsų saugumo bendradarbiavimą ir plečiame bendrus ryšius“, – prieš vakarienę su Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano vadovais pareiškė D. Trumpas.

„Vienas iš pagrindinių mūsų darbotvarkės klausimų yra ypatingos svarbos mineralai“, – vadinamojo „C5+1“ formato susitikime sakė D. Trumpas, kuris taip pat ėmėsi girti minėtų šalių „nepaprastai didelę svarbą ir neįtikėtiną potencialą“.

D. Trumpas kiek vėliau socialiniuose tinkluose paskelbė apie „neįtikėtiną prekybos ir ekonominį susitarimą“ su Uzbekistanu, kuriame, pasak jo, numatoma, kad Taškentas į pagrindinius JAV sektorius, tokius kaip aviacija, ypatingos svarbos mineralai, žemės ūkis ir informacinės technologijos, per trejus metus investuos beveik 35 mlrd., o per dešimtmetį – daugiau nei 100 mlrd. dolerių (30–86,5 mlrd. eurų).

JAV ir Europos Sąjungą (ES) traukia šio regiono didžiuliai, tačiau vis dar daugiausia neišnaudoti gamtiniai ištekliai, nes jos bando diversifikuoti savo retųjų žemių elementų tiekimo šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo Pekino.

Kazachstanas yra didžiausias pasaulyje urano gamintojas, Uzbekistanas turi didžiules aukso atsargas, o Turkmėnistane gausu dujų. Kirgizija ir Tadžikistanas savo ruožtu taip pat atveria naujus mineralų telkinius. Vis dėlto šių didžiulių atsargų išnaudojimo galimybės šiose skurdžiose šalyse, kuriose vyrauja nepalankus reljefas, išlieka sudėtingos.

Vidurinė Azija, kuri dydžiu beveik prilygsta ES, tačiau joje gyvena tik apie 75 mln. žmonių, neturi prieigos prie jūros, o jos teritoriją dengia dykumos ir kalnai. Ji yra įsiterpusi tarp šalių, kurių santykiai su Vakarais yra įtempti: šiauriau išsidėsčiusi Rusija, į rytus įsikūrusi Kinija, o piečiau išsidėstę Iranas ir Afganistanas.

Vadino „atsiųstu iš aukštybių“

D. Trumpo kolegos negailėjo liaupsių susitikimo šeimininkui.

„Esate puikus lyderis, valstybininkas, atsiųstas iš aukštybių, kad sugrąžintumėte sveiką protą ir tradicijas, kurias mes visi puoselėjame ir vertiname“, – sakė Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas.

Liaupsių nešykštėjo ir Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas.

„Anksčiau nė vienas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas taip nesielgė su Vidurine Azija, kaip jūs“, – tikino jis ir kartu pažymėjo, kad D. Trumpas Uzbekistane esą vadinamas „pasaulio prezidentu“.

Minėtos penkios šalys, kurios 1991 m. atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, suformavo vieningą diplomatinį frontą.

Tuo metu su Kazachstanu, Kirgizija ir Tadžikistanu besiribojanti Kinija pristato save kaip pagrindinę komercinę regiono partnerę, investuojančią į didžiulius infrastruktūros projektus.

Buvusios sovietinės respublikos Maskvą vis dar laiko  strategine partnere, tačiau jas išgąsdino Rusijos invazija į Ukrainą.

Abraomo susitarimai

Svarbiausia dienos žinia buvo ta, kad Kazachstanas prisijungs prie Abraomo susitarimų tarp Izraelio ir daugiausia musulmoniškų šalių – tai iš esmės simbolinis žingsnis, kuriuo siekiama paskatinti D. Trumpo iniciatyvą įtvirtinti taiką Artimuosiuose Rytuose.

Kazachstanas taps pirmąja šalimi, prisijungusia nuo tada, kai Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas, Marokas ir Sudanas 2020 m. sutiko normalizuoti santykius su Izraeliu. Nors ši Vidurinės Azijos respublika jau kelis dešimtmečius palaiko diplomatinius santykius su žydų valstybe, JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as patikino, kad atitinkamas Kazachstano sprendimas vis tiek padidins pastaruoju metu iniciatyvos įgaunamą pagreitį.

Kelios Artimųjų Rytų šalys kol kas atsisako prisijungti prie minėtų susitarimų, pavyzdžiui, Saudo Arabija.

Užgniaužtos žmogaus teisės

D. Trumpui, kuris yra išreiškęs susižavėjimą griežtosios linijos režimais, ekonominis bendradarbiavimas su Vidurine Azija tapo svarbesnis už demokratinių vertybių skatinimą. Nors šis regionas atsivėrė turizmui ir užsienio investicijoms, teisių gynimo grupės ėmė skambinti pavojaus varpais dėl tolesnio pilietinių laisvių padėties blogėjimo.

„Šis viršūnių susitikimas rengiamas tuo metu, kai visos dalyvaujančios vyriausybės sustiprino pastangas užgniaužti kitaminčius, nutildyti žiniasklaidą ir atkeršyti kritikams namuose ir užsienyje“, – prieš derybas paskelbtame pranešime pareiškė organizacija „Human Rights Watch“.