Reimannu (Raimanų) šeimos atstovas Peteris (Pėteris) Harfas laikraščiui „Bild am Sonntag“ pranešė apie šeimos planus labdarai paaukoti 10 mln. eurų po to, kai šeima sužinojo, kad dabar jau mirę jų šeimos nariai bendradarbiavo su naciais ir kompanijai karo metu dirbo priverstinius darbus dirbę žmonės.

„Reimannas vyresnysis ir Reimannas jaunesnysis yra kalti. Šie du verslininkai jau mirę, tačiau iš tiesų jiems vieta buvo kalėjime“, – sakė P. Harfas.

Albertas Reimannas vyresnysis mirė 1954 metais, o jo sūnus – 1984 metais. Jų palikta kompanija „JAB Holding“ yra didžiulis konglomeratas, kuriam priklauso daug gerai žinomų prekių ženklų, kaip „Clearasil“, „Calgon“, „Pret a Manger“, „Krispy Kreme Doughnuts“, „Peet's Coffee“ ir kt.

Reimannų turtas yra vertinamas 33 mlrd. eurų ir jie yra laikomi antra turtingiausia Vokietijos šeima. Anot P. Harfo, šeima tamsia savo praeitimi ėmė domėti pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje, o 2014 metais jie pasamdė istoriką, kad šis atliktų išsamų protėvių ryšių su naciais tyrimą.

Šeima ketina paviešinti visus duomenis po to, kai Miuncheno universiteto istorikas Paulis Erkeris užbaigs savo knyga, sakė šeimos atstovas.

Remdamasis laiškais ir archyviniais dokumentai laikraštis „Bild am Sonntag“ skelbia, kad Reimanas vyresnysis noriai finansavo A. Hitlerio SS veiklą jau 1931 metais. O 1941 metais jo kompanija buvo laikoma „itin svarbia“ bendrove karui, nes Vermachtui ir ginklų pramonei gamino svarbios produkcijos.

1943 metais bendrovėje dirbo 175 priverstinius darbus dirbę asmenys, kuriuos prižiūrėjo itin žiauriu elgesiu su darbininkai garsėjęs brigadininkas.

Pasak P. Harfo, neturima duomenų apie tai, kad buvo mėginta priverstinius darbus dirbusiems žmonėms išmokėti kokias nors kompensacijas. „Tačiau mes jau kalbamės apie tai, ką galime padaryti. Norime padaryti daugiau ir paaukoti dešimt milijonų eurų atitinkamai organizacijai“, – sakė jis.

Verta paminėti, kad nemažai didžiųjų Vokietijos kompanijų pastaraisiais dešimtmečiai pažvelgė į akis savo praeičiai ir bendradarbiavimui su Trečiuoju Reichu. Tarp jų yra ir automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“, kuriai karo metu taip pat dirbo koncentracijos stovyklų kaliniai.

Beje, 1938 metais A. Hitleris asmeniškai padėjo kertinį akmenį pirmai „Volkswagen“ gamyklai Volfsburge, Šiaurės Vokietijoje, po to, kai kompanijai buvo iškeltas uždavinys pagaminti visiems vokiečiams prieinamą automobilį. Taip atsirado legendinis „vabaliukas“.