Istorinės paralelės

„5 m. iki 1933 m.“, „Balsavimas už AfD yra toks kaip 1933 m.“, – tokiais užrašais praėjusį savaitgalį Erfurte surengtoje demonstracijoje dalis Tiuringijos gyventojų bandė įtikinti savo tėvynainius nebalsuoti už dešiniuosius radikalus. Jų užuominos – aiški aliuzija į nacių įsigalėjimą prieškario Vokietijoje.

Istorikai retai kalba apie vaidmenį, kurį Adolfo Hitlerio įsigalėjimui suvaidino jo sėkmė Tiuringijoje. 1929 m. rinkimuose Nacionalsocialistų partija laimėjo 11 proc. balsų. Vėliau šią pergalę A. Hitleris apibūdino taip: „Esame lemiama partija. Partijos Tiuringijoje, kurios anksčiau sudarė Vyriausybę, negali surinkti daugumos be mūsų.“ Tuo metu nacionalsocialistų pergalė nesukėlė didelio visuomenės pasipiktinimo – tik keli laikraščiai perspėjo apie rinkėjų naivumą.

Tačiau Tiuringija anksčiau patyrė tai, kas po 1933 m. pradėjo vykti ir likusioje Vokietijos dalyje. Jau 1930 m. nacionalsocialistai užsitikrino 42 proc. vietos parlamento mandatų.

A. Hitlerio statytinis, Tiuringijos vidaus reikalų ir švietimo ministras Wilhelmas Frickas, pašalino socialdemokratus iš policijos biurų, juos pakeitė savo partiečiais. Nepaisant Jenos universiteto protestų, į naują socialinės antropologijos katedrą buvo paskirtas vadinamasis rasių tyrinėtojas Hansas Friedrichas Karlas Güntheris. W. Frickas taip pat pašalino  Ernsto Barlacho, Pauliaus Klee, Oskaro Kokoschkos ir Emilio Nolde’ės kūrinius iš muziejų ir atribojo nuo jų švietimo sistemą.

Šios istorinės paralelės kelia nerimo dėl galimos AfD – partijos iškalbingu pavadinimu – Alternatyva Vokietijai.

Laimi dar nenugalėję

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad AfD yra populiariausia partija Tiuringijoje maždaug su 30 proc. balsų, o Saksonijoje dėl pirmosios vietos ji atkakliai varžosi su konservatyviąja Krikščionių demokratų sąjunga.

Mažai tikėtina, kad AfD ateis į valdžią kurioje nors iš šių žemių net jei laimėtų, nes kitos partijos atmetė galimybę bendradarbiauti su ja siekiant suformuoti daugumą.

Kraštutinių dešiniųjų pergalė būtų žeminantis smūgis O. Scholzo socialdemokratams SPD ir kitoms jo valdančiajai koalicijai priklausančioms partijoms – žaliesiems ir liberaliajai partijai FPD – prieš kitais metais vyksiančius Vokietijos nacionalinius rinkimus.

Kraštutinių dešiniųjų pergalė būtų žeminantis smūgis O. Scholzo socialdemokratams SPD ir kitoms jo valdančiajai koalicijai priklausančioms partijoms.

 

Abiejose federalinėse žemėse SPD apklausose turi po maždaug 6 proc. rinkėjų palaikymo.

Brandenburge vietos rinkimai vyks rugsėjo 22 d., o AfD ten taip pat pirmauja maždaug su 24 proc. balsų.

Kiekvienoje žemėje situacija šiek tiek skiriasi, tačiau, anot  Dresdeno technologijos universiteto politikos profesorės Marianne Kneuer, abejonių nėra: AfD surinks labai daug rinkėjų balsų.

Rinkimai sukels galvos skausmą O. Scholzo koalicijai, jie taip pat gali turėti tarptautinių padarinių, jei bus pradėta nuolaidžiauti partijoms, kurios nepritaria tolesnei paramai Ukrainai.

AfD populiarumas

AfD, 2013 m. susikūrusi kaip prieš eurą nusistačiusi frakcija, o vėliau tapusi antiimigracine partija, per pastaruosius metus, Vokietijai susiduriant su migracijos augimu ir ekonominiu sunkmečiu, išgyvena renesansą.

Ji pasinaudojo nepasitenkinimu koalicine Vyriausybe Berlyne, kurią kamuoja vidaus nesutarimai, o pastaruoju metu užsitęsė ginčas dėl 2025-ųjų biudžeto.

Birželį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose ši partija surinko rekordiškai daug balsų – 15,9 proc. – ir ypač gerai pasirodė buvusios komunistinės Rytų Vokietijos VDR žemėse, kur tapo didžiausia jėga.

Tramplinas: savo sėkme Tiuringijoje neabejojantis B. Höcke’ė sektinu pavyzdžiu laiko autokratus ir siekia artimesnių ryšių su Rusija. Heiko Rebsch / DPA nuotr.

AfD taip pat pasiekė keletą laimėjimų vietos lygiu, įskaitant pirmąjį miesto merą, tačiau pergalė Tiuringijoje arba Saksonijoje būtų pirmas kartas, jei ši partija laimėtų regioninius rinkimus.

Saksonija – daugiausia gyventojų turinti buvusios VDR žemė, kurioje gyvena apie 4 mln. žmonių ir yra keletas didelių miestų, įskaitant Leipcigą, Dresdeną ir Chemnicą.

Tiuringijai, kurioje apie 2 mln. gyventojų ir kurios didžiausias miestas yra Erfurtas, šiuo metu vadovauja kraštutinių kairiųjų politikas – partijos „Die Linke“ lyderis Bodo Ramelowas.

Agentūros AFP kalbintas 35 metų Stefanas Angelovas, apsaugos darbuotojas iš Jėnos, AfD vadino teisinga partija, už kurią reikia balsuoti, ypač po išpuolio Zolingene. Per jį tris žmones peiliu mirtinai sužalojo, kaip įtariama, prieglobsčio prašytojas iš Sirijos – išpuolis sukrėtė Vokietiją ir paskatino aršias diskusijas dėl imigracijos.

„Atviros sienos, bet kas gali atvykti nežinia su kuo rankose“, – kalbėjo vyras, kilęs iš Bulgarijos, bet jau dešimt metų gyvenantis antrajame pagal dydį Tiuringijos mieste.

Netradiciniai prioritetai

Kita grėsmė tradicinėms partijoms – iš kairės.

Iš partijos „Die Linke“ pabėgusios politikės Sahros Wagenknecht įkurtai naujai jos vardo partijai „Bündnis Sahra Wagenknecht“ (BSW) apklausos visose trijose federalinėse žemėse taip pat žada sėkmę.

BSW sulaukė didelio palaikymo dėl savo pozicijos prieš ginklų tiekimą Ukrainai ir birželį vykusiuose EP rinkimuose gavo 6 proc. balsų.

Savo poziciją Kyjivo atžvilgiu abi radikalios partijos pademonstravo birželį, kai jų atstovai boikotavo Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio kreipimąsi į Vokietijos Bundestagą.

Noras suartėti su Rusija ypač ryškus AfD Tiuringijos skyriaus vadovo Björno Höcke’ės pareiškimuose. Į šios federacinės žemės ministro pirmininko postą pretenduojantis politikas savo sekėjams žada: jei vieną dieną būtų išrinktas federaliniu kancleriu, pirmojo vizito vyktų ne į Vašingtoną, bet Maskvą.

Pernai sausį viename pokalbyje B. Höcke Rusiją vadino potencialia kovotoja už laisvų ir suverenių valstybių pasaulį be hegemoninės įtakos.

Į šios federacinės žemės ministro pirmininko postą pretenduojantis politikas savo sekėjams žada: jei  vieną dieną būtų išrinktas federaliniu kancleriu, pirmojo vizito vyktų ne į Vašingtoną, bet Maskvą.

 

Paprastai Vokietijoje federalinių žemių politika susijusi su tokiais klausimais kaip švietimas ar regioninė infrastruktūra, tačiau prieš šiuos rinkimus AfD ir BSW kaitina rinkėjų aistras spekuliuodamos apie karą Ukrainoje ir Rusijos reabilitavimą.

Aktualizuodami šiuos klausimus, radikalai jaučiasi drąsiau, nei kalbėdami apie pedagogų trūkumą vietos mokyklose: jie vietos balsavimą paverčia federalinio lygio rinkimais, provokuoja valdančiosios koalicijos partijas atsiskaityti už dabar vykdomą užsienio politiką.

Susivienijimo randai

Kaip paaiškinti rytinių žemių simpatijas radikalams?

Rytų Vokietijoje, kuri po susivienijimo daugelį metų susidūrė su ekonomikos sunkumais, pastaruoju metu ekonomikos augimas buvo spartesnis nei Vakarų Vokietijoje.

Nedarbas šiose žemėse nedaug didesnis: pvz., liepą Brandenburge, Tiuringijoje ir Saksonijoje jis buvo mažesnis nei Šiaurės Reine-Vestfalijoje ir Saro krašte. „Istorija, kad Rytų Vokietijai ekonomiškai sekasi daug prasčiau nei Vakarų, iš esmės pasenusi“, – sako „Berenberg Bank“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas.

Kita vertus, buvusios VDR teritorijoje visuomenė sparčiai sensta, auga tikrovės neatitinkantis ekonominis pesimizmas – šiuo disonansu ir naudojasi populistinės partijos.

2023 m. vidutinis gyventojų amžius rytinėse žemėse buvo 47,3 metų, o Vakaruose – 44,2. „Ten, iš kur emigruoja jauni, aukštos kvalifikacijos žmonės, uždaromos mokyklos, ligoninės, ima trūkti gydytojų ir susitikimų vietų socialiniams kontaktams, o AfD ir BSW balsų dalis yra daug didesnė“, – sako Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto ekspertas Marcelis Fratzscheris.

Svarbiu faktoriumi ekspertai laiko ir tai, kad rytinėse žemėse stinga gerai apmokamų darbo vietų. Po susivienijimo verslo bendrovių pagrindinės būstinės, federalinės valdžios institucijos, turinčios daug vadovaujamųjų pareigų, beveik nepajudėjo Rytų kryptimi.

Vakarų vokiečiai taip pat gauna pajamų iš rytinėse žemėse esančio nekilnojamojo turto, būdami geriau finansiškai raštingi, jie naudojasi daugiau ateitį užtikrinančių priemonių – daugiau nei tėvynainiai Rytuose investuoja į vertybinius popierius, papildomai taupo pensijai.

Išsigando laisvės?

Pasak M. Kneuer, AfD ypač stipri buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje iš dalies dėl to, kad ten yra rinkėjų, kurie gali susitapatinti su jos nacionalistinėmis ir autoritarinėmis nuostatomis.

Anot istoriko Ilko-Saschos Kowalczuko, VDR nebuvo nieko labiau nekenčiamo nei tai, kas sovietiška ar rusiška, tad tariamos rytinių žemių vokiečių simpatijos esančios nesąmoningos.

I.-S. Kowalczukas Rytų vokiečių simpatijas V. Putinui ir Rusijai aiškina dviem priežastimis. Pirma, vis daugiau žmonių atmeta Vakarų liberalią valstybės sistemą ir jos priešus ima laikyti savo draugais. Antra, V. Putinas pasisako už autoritarinę valstybės sistemą, kuri visada buvo patraukli rytinėse žemėse.

2023 m. Leipcigo universiteto tyrimas parodė, kad rytinių žemių gyventojai nejaučia atgrasumo autoritariniam vadovavimo stiliui. Mokslininkai tai aiškina komunistinės diktatūros palikimu: autoritarinės sistemos nustato labai aiškias taisykles, kurių laikantis galima gana patogiai gyventi. Atviros visuomenės modelis čia vis dar suvokiamas kaip netikrumo, o ne kaip galimybės tobulėti prielaida.

M. Kneuer manymu, partijos populiarumą ten galima paaiškinti ir tuo, kad didelė dalis nepatenkintų protestuojančių rinkėjų renkasi AfD, nes nenori balsuoti už jokią kitą partiją.