„Nebegalime būti tų, kas savo veto paralyžiuoja Europos užsienio politiką, įkaitai“, – sakė H. Maasas ir pareiškė, kad taip besielgiančios šalys „žaidžia su Europos sanglauda“.

„Todėl gan atvirai sakau: veto turi nelikti, net jei tai reiškia, kad ir mes galime būti nugalėti balsų dauguma“, – pabrėžė jis.

Pavadinimų H. Maasas nepaminėjo, bet neseniai Vengrija blokavo ES užsienio politikos pareiškimų.

Tikriausiai supykęs dėl Budapešto pozicijos Vokietijos URM valstybės sekretorius Miguelis Bergeris (Migelis Bergeris) praėjusią savaitę per socialinį tinklą „Twitter“ kreipėsi į Vengriją.

„Vengrija vėl blokavo ES pareiškimą dėl Honkongo. Prieš tris savaites dėl Artimųjų Rytų. Bendroji užsienio ir saugumo politika... negali veikti kokios nors blokavimo politikos pagrindu. Mums reikia rimtų debatų dėl kitokių nuomonių suvaldymo būdų, įskaitant kvalifikuotos daugumos balsavimą“, – rašė M. Bergeris.

Gegužės viduryje per viešą ginčą Vengrijos diplomatijos vadovas Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) pasmerkė „šališkus“ ES pareiškimus dėl Izraelio, Bendrijos užsienio reikalų ministrams paraginus nutraukti ugnį tarp Izraelio ir palestiniečių.

Vengrija ir Lenkija pernai taip pat grasino vetuoti atsigavimo fondą ir visą ES biudžetą dėl pasiūlymų kai kurias išmokas iš fondo susieti su įstatymo viršenybės sąlygomis. Budapeštas ir Varšuva šiuos pasiūlymus vadino „politiniu šantažu“.