Briuselyje vykusio ES gynybos ministrų susitikimo užkulisiuose B. Pistoriusas glaustai nupasakojo planą, pagal kurį Vokietija galėtų per septynerius metus gynybai skirtą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį kasmet padidinti po 0,2 proc.

Tai suteiktų Vokietijai galimybę šiuo metu 2,1 proc. siekiantį finansavimą iki 2032 m. padidinti taip, kad jis sudarytų 3,5 proc. šalies ekonomikos išdirbio.

Toks skaičius atitiktų NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte pasiūlytą įprastinių karinių išlaidų rodiklį, gerokai viršijantį esamą 2 proc. normatyvą.

Be to, M. Rutte siūlo nustatyti ir atskirą tikslinį 1,5 proc. su gynyba susijusių išlaidų infrastruktūrai rodiklį, numatant, kad šios lėšos būtų skirtos kariniams tikslams, pavyzdžiui, geležinkeliams, tiltams ir uostams.

Na, o bendras išlaidų lygis tokiu atveju sudarytų 5 proc. – būtent tiek, kiek pageidauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Šis normatyvas bus derinamas birželį Hagoje įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

B. Pistoriusas teigė, kad tikslas nėra „per vienerius metus pasiekti 5 proc.“, bet padidinti NATO karinius pajėgumus.

Kad pasiektų tokį išlaidų lygį, NATO šalys turės prisiimti didelius finansinius įsipareigojimus.

Vokietijoje bent dalis infrastruktūrai skirtų išlaidų galėtų būti finansuojama specialiojo šiais metais sudaryto 500 mlrd. eurų fondo lėšomis.

Vokietijos kanclerio Friedrichio Merzo paskelbtais duomenimis, 5 proc. BVP dydžio gynybos finansavimo suma Vokietijoje sudarytų 225 mlrd. eurų.