„Bendrovė pateikė visus dokumentus, o pagal įstatymą turime iki keturių mėnesių svarstymams ir sprendimo priėmimui. Tada mūsų sprendimas turės būti pateiktas Europos Komisijai“, – sakė „Bundesnetzagentur“ atstovė spaudai Fiete Wulff (Fitė Vulf).

Jos žodžiais, tai nėra dujotiekio paleidimo, o tik jo sertifikavimo klausimas, vadovaujantis Europos Sąjungos dujų direktyvos reikalavimais, tačiau jei vamzdynas bus pradėtas naudoti be „Bundesnetzagentur“ sertifikato, jo opetatorei gresia baudos.

Sprendimus leisti naudoti „Nord Stream 2“ priims kitos tarnybos.

Šveicarijoje registruota „Nord Stream 2 AG“ kreipėsi dėl sertifikavimo pagal vadinamąjį nepriklausomo pramonės sistemos operatoriaus (ITO) modelį. Jis leidžia operatorei veikti nepriklausomai nuo to, ar jos aktyvai yra visiškai atskirti nuo patronuojančios įmonės, šiuo atveju – nuo dujų tiekėjo „Gazprom“.

Rusijos dujų gigantas, kuris yra vienintelis faktinis šio vamzdyno operatorės akcininkas, rugsėjo 10-ąją paskelbė dujotiekio antrosios gijos tiesimo pabaigą. Pirmoji „Nord Stream 2“ gija baigta tiesti birželio pradžioje.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, nutiestas šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leistų Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.

„Gazprom“ partnerės šiame projekte, kurio sąmata, negalutiniais duomenimis, siekė apytikriai 10 mlrd. eurų – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.