Tai būtų naujausias iš virtinės Šiaurės Korėjos ginklų bandymų pastaruoju metu.

Priešlėktuvinė raketa, kuriai panaudota naujų technologijų, per ketvirtadienio bandymą pademonstravo „nepaprastas“ kovines savybes, paskelbė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Oficialiajame laikraštyje „Rodong Sinmun“ paskelbtoje nuotraukoje matyti kampu į dangų iš paleidimo įrenginio kylanti raketa.

Pietų Korėjos gynybos ministerija naujienų agentūrai AFP nurodė kol kas negalinti patvirtinti naujausio Šiaurės Korėjos raketos paleidimo.

Tai yra dar vienas įtampą didinantis Pchenjano žingsnis, nors Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) yra išreiškęs norą vėl atverti komunikavimo linijas su Pietų Korėja.

Rugsėjį Šiaurės Korėja paskelbė paleidusi tolimojo nuotolio sparnuotąją raketą, o anksčiau šią savaitę išbandė „hipergarsinę raketą“. Pastarąją Pietų Korėjos kariškiai apibūdino kaip ankstyvos kūrimo stadijos ginklą.

KCNA šią savaitę taip pat paskelbė, kad Kim Jong Unas, sakydamas kalbą marionetiniam parlamentui, ne kartą pakartotus Vašingtono pasiūlymus surengti derybas be išankstinių sąlygų pavadino „pigiu triuku“ ir apkaltino naująją JAV administraciją tęsiant savo pirmtakių „priešišką politiką“.

Priešlėktuvinės raketos yra daug mažesnės ir sunkiau pastebimos iš toli už balistines. Pastarąsias Šiaurės Korėjai pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas draudžiama kurti.

„Akcentuoti savo vietą“

Pchenjanui taikoma virtinė tarptautinių sankcijų dėl jo ginklų programų, sparčiai vystomų valdant Kim Jong Unui ir apimančių branduolinius bandymus bei raketas, galinčias pasiekti bet kurį JAV teritorijos tašką.

Naujausi Šiaurės Korėjos ginklų bandymai išprovokavo tarptautinės bendrijos pasmerkimą. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ketvirtadienį pareiškė, kad ši šalis sukūrė „didesnes perspektyvas nestabilumui ir nesaugumui“.

JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija sušaukė JT Saugumo Tarybos susitikimą dėl Šiaurės Korėjos, turintį įvykti penktadienį.

Iš pradžių posėdis planuotas ketvirtadienį, bet buvo atidėtas Rusijai ir Kinijai paprašius daugiau laiko padėčiai išanalizuoti, sakė vienas diplomatinis šaltinis.

Pekinas yra svarbus Pchenjano sąjungininkas, o įprastomis aplinkybėmis – ir didžiausias prekybos partneris bei pagalbos teikėjas. Tačiau praėjusių metų pradžioje Šiaurės Korėja, saugodamasi COVID-19 pandemijos, uždarė savo sienas.

Šiaurės Korėja jau seniai naudojasi ginklų bandymais įtampai kurstyti, siekdama savo tikslų.

Naujausiais badymais Pekinas siekia „akcentuoti savo vietą pasaulinėje scenoje ir karinius pajėgumus“, AFP sakė Seule gyvenantis perbėgėlis iš šiaurės, analitikas Ahn Chan-ilas (An Čaniras).

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas), kuriam liko vos keli mėnesiai darbo šiame poste, neseniai pakartojo savo raginimą priimti deklaraciją, kuria būtų oficialiai užbaigtas 1950–1953 metų Korėjos karas, ir taip sugrąžinti taiką.

Šiaurės Korėja į Pietų Korėją įsiveržė 1950-aisiais, o po trejų metų karo veiksmai baigėsi paliaubomis, o ne formalia taikos sutartimi, todėl abi Korėjos techniškai tebekariauja.

Ahn Chan-ilas sakė: „Jie taip bando išlošti laiko ir kuo daugiau išpešti iš Seulo pasiūlymo oficialiai deklaruoti Korėjos karo pabaigą bei Vašingtono pasiūlymo kalbėtis be išankstinių sąlygų.“

Dėl užsidarymo kilus pandemijai ir kitų veiksnių padėtis Šiaurės Korėjoje tapo „gan rimta“ ir manoma, kad daug žmonių ten yra sunerimę, o raketų paleidimais „taip pat siekiama juos nuraminti“, sakė analitikas.

Komunikavimo linijos

Vašingtono ir Pchenjano derybų procesas įstrigo po nesėkmingo antro Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) viršūnių susitikimo Hanojuje 2019 metų vasarį. Jis žlugo nesutarus, ko Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.

Nuo to laiko Šiaurės Korėja griežtai kritikuoja Pietų Korėją ir jos prezidentą Moon Jae-iną. Pchenjanas taip pat susprogdino pietiečių pastatytą ryšių biurą prie abiejų valstybių sienos Šiaurės Korėjos pusėje.

Vašingtonas ir Seulas yra partneriai saugumo srityje; JAV yra dislokavusios Pietų Korėjoje maždaug 28,5 tūkst. savo karių, turinčių apsaugoti šalį nuo branduolinį ginklą turinčios kaimynės.

Rugpjūtį JAV ir Pietų Korėja surengė bendras karines pratybas, visuomet papiktinančias Pchenjaną.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija pastaraisiais mėnesiais ne kartą siūlė be išankstinių sąlygų bet kur ir bet kada susitikti su Šiaurės Korėjos pareigūnais, vis dėlto nurodydama, kad siektų denuklearizacijos.

Tačiau, kaip pranešė KCNA, sakydamas kalbą Aukščiausiajame Liaudies Susirinkime Kim Jong Unas pareiškė, kad JAV pastarojo meto pasiūlymai dėl dialogo yra „ne kas kita kaip pigus triukas tarptautinei bendrijai apgauti ir savo priešiškiems veiksmams užmaskuoti“.

Naujoji JAV administracija vykdo tokią pačią „priešišką politiką“ kaip ir ankstesnės, bet „gudresniais būdais ir metodais“, sakė Kim Jong Unas.

Vis dėlto jis išreiškė norą spalio pradžioje atkurti komunikavimo linijas tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos.

Šiaurės Korėja nerodo jokio noro atsisakyti savo arsenalo ir tvirtina, kad jo jai reikia norint apsiginti nuo Jungtinių Valstijų invazijos.