Buvusiam Vokietijos ligoninės slaugytojui ketvirtadienį skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė už dviejų pacientų nužudymą, nors pats kaltinamasis prisipažino atėmęs gyvybes 30 žmonių.

38-erių kaltinamasis, įvardijamas kaip Nielsas H., prisipažino leidęs savo pacientams mirtinas dozes vaistų, norėdamas pamėginti atgaivinti juos ir pasirodyti prieš savo kolegas išgelbėtoju.

„Kaltinamajam skiriama įkalinimo iki gyvos galvos bausmė“, – pareiškė teismui pirmininkavęs teisėjas, pripažindamas buvusį slaugytoją kaltu dėl dviejų nužudymų ir dviejų pasikėsinimų nužudyti, bei pabrėždamas šių nusikaltimų „sunkumą“ .

Buvusio slaugytojo teismas šiauriniame Oldenburgo mieste prasidėjo rugsėjį. Jis buvo kaltinamas dėl trijų pacientų nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti dar du kraujospūdį mažinančiais vaistais prieš dešimtį metų.

Praėjusį mėnesį psichiatrijos ekspertas teisme sakė, kad vyriškis prisipažino dėl jam pateiktų kaltinimų ir taip pat sakė „nugydęs“ dar 90 pacientų, iš kurių 30 mirė.

Pareigūnai pirmadienį minėjo ketiną ekshumuoti dar kelių jo buvusių pacientų palaikus ir nustatyti, ar jiems buvo suleistos mirtinos širdies vaistų dozės. Įtariama, kad šis slaugytojas yra didžiausias serijinis žudikas pokario Vokietijoje.

Didelio masto tyrimu norima patikrinti apie 200 mirčių, užregistruotų toje ligoninėje, kur jis dirbo, taip pat ir ankstesnėse jo darbovietėse; gali būti, kad nustatytieji keturi atvejai tėra tik „ledkalnio viršūnė“.

Kaltinamasis prisipažino Delmenhorsto ligoninėje netoli Brėmeno leidęs mirtiniems ligoniams letalias širdies vaistų dozes, kad paskui galėtų parodyti savo gebėjimus atgaivinti juos.

„Paprastai, sprendimas tai padaryti būdavo gana spontaniškas“, – pasakojo teisme praėjusią savaitę teisiamasis, kurio rankos buvo surakintas antrankiais ir kurio pavardė neminima dėl griežtų Vokietijoje galiojančių teisminių pranešimų taisyklių.

„Jaučiau įtampą ir laukimą, kuo tai baigsis“, – pridūrė aukštas stambaus sudėjimo vyriškis, kuris atsiprašė aukų artimųjų dėl savo baisios manijos.

Vyras sakė jausdavęs pakylėjimą, kai jam pavykdavo atgaivinti ligonį, ir būdavo visiškai sugniuždytas, kai jam nepasisekdavo.

Kaskart, kai pacientas numirdavo, jis sau prisiekdavo daugiau niekada nebežaisti šio mirtinai pavojingo žaidimo, tačiau ilgainiui jo ryžtas atslūgdavo, pasakojo teisiamasis teisme.