Doneckas paskelbė nepriklausomybę ir prašo Rusijos priimamas į jos gretas

„Donecko liaudies respublikos“ vadovybė su Luhansko kolegomis ketina aptarti susijungimo klausimą

Vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovybė yra pasiruošusi deryboms dėl susijungimo su kolegomis iš Luhansko srities, kuri taip pat paskelbė apie regiono nepriklausomybę, pareiškė vienas DLR vadovų Denisas Pušilinas televizijos „Rossija 24“ tiesioginiame eteryje.

„Ketiname egzistuoti kartu. Su Luhansko liaudies respublikos liaudies tarybos atstovais mes jau preliminariai tai aptarėme, o dabar reikia nuspręsti, kaip tai bus įgyvendinta techniškai“, – sakė jis.

„Eisime koja kojon ir kažkokiu lygmeniu jungsimės“, – sakė DLR vadovybės atstovas.

D.Pušilinas taip pat perspėjo, kad DLR vadovybė dar nėra pasiruošusi pradėti dialogą su Kijevo valdžia.

„Dabar nėra apie ką kalbėti. Žuvo daugybė mūsų žmonių. Odesos Katynė – reali neofašizmo išraiška. Kitaip to nepavadinsi. O veidmainystė, kuria pasireiškė Kijevo elito ir inteligentijos reakcija, kai jie vienas kitą sveikino, sveikino tą įsisiautėjusį jaunimą, kuris ruošė Molotovo kokteilius ir faktiškai degino žmones gyvus – tai šokas – kitaip nepavadinsi“, – įprasta prorusiškų separatistų retorika kalbėjo D.Pušilinas.

D.Pušilinas taip pat pažymėjo, kad DLR ruošiamasi suformuoti vietos kariuomenę.

„Dabar paspartintai bus formuojama kariuomenė, kuriai vadovaus Igoris Strelkovas, gana sėkmingai sukūręs karinės gynybos sistemą Slovjanske. Kariuomenė bus formuojama okupantams iš šios teritorijos išvyti“, – pareiškė jis.

Luhanske per mitingą paskelbtas valstybinis regiono suverenumas

Ukrainos Luhansko sritis po gegužės 11 dieną įvykusio referendumo paskelbė esanti suvereni valstybė.

„Luhansko krašto liaudis skelbia suverenios valstybės, Luhansko liaudies respublikos, sukūrimą“, – sakoma deklaracijoje, kuri buvo perskaityta pirmadienį per mitingą Luhansko centre.

„Pagal tarptautinę teisę, remiantis lygiateisiškumu ir abiem pusėms naudingu bendradarbiavimu, Luhansko liaudies respublikos teritorija visuotinai pripažintose administracinių sienų ribose yra nedaloma ir neliečiama“, – pažymima deklaracijoje.

„Šis aktas įsigalioja nuo jo patvirtinimo visos srities referendume akimirkos“, – nurodoma dokumente.

Mitinge taip pat pranešta, kad referendume dalyvavo 75 proc. rinkėjų ir kad už nepriklausomą srities statusą balsavo 96,2 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų.

Anksčiau pirmadienį krašto suverenumą paskelbė vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovybė, kuri paprašė Rusijos Federacijos priimti naująją valstybę į Rusijos sudėtį.

Vadinamosios Donecko respublikos vadovai paskelbė jos nepriklausomybę ir prašo Rusijos priimti ją į savo gretas

„Donecko liaudies respublikos “ (DLR) vadovybė paskelbė DLR suverenumą ir kreipėsi į Rusijos Federaciją, prašydama įtraukti ją į Rusijos sudėtį.

„Mes, Donecko liaudies respublikos liaudis, pagal 2014 metų gegužės 11 dieną įvykusio referendumo rezultatus ir remdamiesi DLR suverenumo deklaracija, skelbiame, kad nuo šiol Donecko liaudies respublika yra suvereni valstybė“, – pareiškė per spaudos konferenciją pirmadienį Denisas Pušilinas, vienas DLR vyriausybės pirmininkų.

„Prašome išnagrinėti klausimą dėl Donecko liaudies respublikos stojimo į Rusijos Federaciją“, – sakė D.Pušilinas.

Pasak jo, DLR aukščiausiasis valstybinės valdžios organas bus Aukščiausioji taryba, kur formuos Donecko liaudies respublikos vyriausybę ir Saugumo tarybą.

„Donecko kraštas visada buvo rusiško pasaulio dalis – nepriklausomai nuo etninės priklausomybės“, – pareiškė D.Pušilinas.

Rusija „gerbia, bet nepripažįsta balsavimo“ rytinėje Ukrainoje, sako ESBO

Įtakingos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovas pirmadienį pabrėžė, kad Rusija „išreiškė pagarbą, bet ne pripažinimą“ šį savaitgalį separatistų rytinėje Ukrainoje organizuotiems rinkimams.

„Rusija mato reikalą atsižvelgti į skirtingus balsus rytinėje Ukrainoje“, – sakė ESBO pirmininkaujančios Šveicarijos prezidentas Didier Burkhalteriu (Didjė Burkhalteris).

„Jūs matėte Rusijos atsakymą, – jame referendumui išreiškiama pagarba, o ne pripažinimas. Jo rezultatai nėra pripažinti“, – sakė jis žurnalistams.

Kalbėdamas po susitikimo su Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrais D.Burkhalteris pateikė veiksmų planą taikai Ukrainoje įvesti, pradedant nacionaliniu dialogu, kuriam tarpininkautų ESBO ir koks nors visų šalių gerbiamas žymus Ukrainos politikas.

Perspėdamas, kad „negalime prarasti laiko Ukrainoje“, jis išreiškė viltį, jog per kelias artimiausias dienas joje prasidės dialogas.

„Jeigu norime, kad galų gale pasisektų, reikia integruoti visus veikėjus. Visų svarbiausia integruoti Rusijos Federaciją“.

„Maskvoje matėme, kad ji yra atvira dialogui“, – sakė D. Burkhalteris, kuris praėjusią savaitę buvo susitikęs su Vladimiru Putinu.

ESBO vadovas pabrėžė būtinybę surengti gegužės 25 dienos rinkimus visoje šalyje ir pareiškė, kad jo organizacija planuoja siųsti 1 tūkst. stebėtojų į rinkimus Ukrainoje. Ši misija būtų „viena didžiausių“ per visą organizacijos istoriją.

„Labai svarbu, kad tikėtumėme, jog rinkimai gali įvykti ir kad veiktumėme ta kryptimi“, – kalbėjo jis.

Pirmiausia ESBO pateiktame kelio gairių plane siūloma pavesti gerbiamam vokiečių diplomatijos veteranui Wolfgangui Ischingeriui (Volfgangui Išingeriui) tarpininkauti derybose, kuriose turėtų dalyvauti Ukrainos vyriausybė, parlamentas ir atskiri regionai.

W.Ischingeris, kuris derybose bendradarbiaus su abiejų Ukrainos šalių palaikomu vietos politiku, ilgus metus dirbo Vokietijos ambasadoriumi Britanijoje ir JAV, taip pat dalyvavo Deitono derybose dėl Bosnijos ir NATO plėtros į rytus. Jis vadovauja Miuncheno saugumo konferencijai.

Vadinamojoje Luhansko liaudies respublikoje Ukrainos prezidento rinkimai gegužės 25 dieną neįvyks

Ukrainos prezidento rinkimai gegužės 25 dieną „Luhansko liaudies respublikos“ teritorijoje neįvyks, pirmadienį pranešė Pietvakarių armijos atstovas Vasilijus Nikitinas.

Luhanske pirmadienį per spaudos konferenciją V.Nikitinas sakė, kad tai susiję su pasikeitusiu regiono statusu.

„Galbūt rinkimai Luhansko srities teritorijoje galėtų įvykti, bet mes dabar esame Luhansko liaudies respublika. Todėl rinkimų nebus“, – pareiškė jis.

Pasak V.Nikitino, nuo „respublikos“ paskelbimo akimirkos Luhansko apskrities taryba netenka savo juridinių galių. Jis taip pat nuramino, kad iš biudžeto pajamas gaunantiems gyventojams nereikėtų nerimauti dėl savo atlyginimų ir pensijų, nes, pasak jo, jie ir jos bus dar didinamos.

Jis taip pat pranešė, kad naujai sukurtos „respublikos“ valdžia ruošia prašymą Jungtinėms Tautoms dėl „respublikos“ pripažinimo.

Vakare Luhansko gyventojai kviečiami į mitingą, kuriame ketinama priimti Nepriklausomybės deklaraciją ir viešai paskelbti Luhansko Liaudies Respubliką.

„Šįvakar 17 val. Luhanske visaliaudiniame mitinge mes ketiname priimti Nepriklausomybės deklaraciją“, – pareiškė V.Nikitinas ir pridūrė, kad mitinge bus „suvedami visaliaudinio referendumo rezultatai ir šventiniai renginiai“.

„Mitinge mes ketiname oficialiai paskelbti Luhansko Liaudies Respubliką“, – dar kartą pabrėžė jis bei pasakė, kad artimiausiu metu bus kitas referendumas – dėl Ukrainos pietryčių nepriklausomybės.

Už „Luhansko respublikos“ savarankiškumą pasisakė 96 proc. srities gyventojų, skelbia referendumo organizatoriai

Rytų Ukrainos Luhansko srityje prorusiškų separatistų sekmadienį surengtame referendume dėl regiono statuso už „Luhansko liaudies respublikos“ savarankiškumą pasisakė 96 proc. srities gyventojų, turinčių balsavimo teisę, paskelbė organizatoriai.

Pirmadienį spaudos konferencijoje Luhanske referendumą organizavusios Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Aleksandras Malychinas sakė, kad balsavimo apylinkėse referendumo dalyviams buvo išdalyti 1 359 420 biuletenių, dar daugiau nei 15 tūkst. biuletenių buvo išduota per išvažiuojamuosius balsavimus.

A.Malychino duomenimis, už „Luhansko liaudies respublikos“ valstybinį savarankiškumą pasisakė 1 298 084 žmonės, t.y. 96 proc. balsavusiųjų, prieš buvo 51 276 referendumo dalyviai (3,8 proc.).

Rinkėjų aktyvumas sudarė 75 proc., nurodė A.Malychinas.

Ukrainos Luhansko regionas gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos

Rytų Ukrainos Luhansko regionas gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, pirmadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA, remdamasi prorusiškų Luhansko separatistų atstovu.

„Jeigu bus priimtas šis sprendimas (surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos), tada, atitinkamai, į žmonių valią bus atsižvelgta“, – sakė separatistų atstovas.

Luhansko regionas yra vienas iš dviejų Ukrainos provincijų, šį sekmadienį surengusių referendumus dėl savivaldos. Organizatoriai pranešė, kad 96,2 proc. rinkėjų pritarė Luhansko autonomijai.

Antro referendumo dėl „Donecko respublikos“ statuso nebus, sako separatistų atstovas

„Donecko liaudies respublika“ nerengs referendumo antro etapo dėl tolesnio Donecko regiono likimo ir statuso, leidiniui „URA-Inform.Donbass“ sakė „respublikos“ rinkimų komisijos pirmininkas Romanas Liaginas.

Pasak jo, „Donecko liaudies respublika“ nerengia biuletenių antram referendumo etapui nei dėl prisijungimo prie Rusijos, nei dėl Luhansko ir Donecko regionų susijungimo.

„Per šias išeigines niekas nebus rengiama, nerengiami nei biuleteniai, nei organizavimas“, – pažymėjo R. Liaginas.

Kremlius kaltina Vakarus dėl smurto Ukrainoje

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pirmadienį atmetė Vakarų kaltinimus Rusijai dėl Ukrainos krizės ir sakė, kad Vašingtonas ir Briuselis nepakankamai stengiasi užkirsti kelią smurtui šioje šalyje.

Interviu laikraščiui „Kommersant“, kuris jį išspausdino pirmadienį, Dmitrijus Peskovas JAV ir Europos Sąjungos (ES) kaltinimus, kad Rusija kursto neramumus Rytų Ukrainoje, pavadino „visiška nesąmone“.

„Kodėl Vakarai negalėtų užkirsti kelio šarvuočių naudojimui Slovjanske ir Kramatorske, ir išvengti šaudymo į taikius žmones? Jie nepasinaudojo savo įtaka ir su niekuo (dėl to) nesusiduria, bet Rusija lieka kalta“, – sakė jis.

„Jiems nerūpi, kaip įgyvendinami susitarimai, ar vykdomas dialogas, ar šaudymas buvo sustabdytas“, – pridūrė jis.

„Svarbiausia jiems yra surengti rinkimus ir nutraukti teisinį klausimą dėl perversmo, kurį jie organizavo, teisėtumo“, – tvirtino D.Peskovas.

Ukraina rengiasi pirmalaikiams prezidento rinkimams gegužės 25 dieną, nes protestai vasario mėnesį nuvertė promaskvietišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

D.Peskovas sakė, kad V.Putinas paskelbs viešą komentarą dėl sekmadienį Rytų Ukrainoje sukilėlių surengtų referendumų, kai tik paaiškės jų galutiniai rezultatai.

Promaskvietiški sukilėliai rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose „referendumus“ surengė nepaisydami V.Putino netikėto praėjusios savaitės prašymo juos atidėti.

D.Peskovas nurodė, kad V.Putinas ne prašė, o tik „rekomendavo“ sukilėliams atidėti balsavimus, ir sakė, kad jie iš esmės dėl susidariusios situacijos buvo priversti surengti referendumus.

„Net atsižvelgiant į Rusijos prezidento autoritetą buvo sunku jo (prašymo) paisyti“, – sakė D.Peskovas.

Kol kas nebus jokių naujų tarptautinių derybų dėl Ukrainos, sako Rusija

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį sakė, kad kol kas neplanuojama jokių naujų tarptautinių derybų dėl Ukrainos ir kad pažanga siekiant šios krizės deeskalavimo įmanoma tik tuo atveju, jei priešininkų stovyklos Ukrainoje surengs tiesiogines derybas.

S.Lavrovas, kuris kalbėjo bendroje su Ugandos užsienio reikalų ministru spaudos konferencijoje Maskvoje, taip pat pakartojo Kremliaus poziciją, kad Rusija gerbia sekmadienį Rytų Ukrainoje surengtų referendumų dėl savivaldos rezultatus.

Rusija sako gerbianti Rytų Ukrainos separatistiniuose referendumuose žmonių pareikštą valią

Rusija atidžiai stebėjo pasirengimą referendumams dėl savivaldos Ukrainos rytinėse Donecko bei Luhansko srityse ir gerbia juose pareikštą gyventojų valią, kuri turi būti įgyvendinta taikiomis priemonėmis, sako Kremlius.

Prorusiški sukilėliai paskelbė, kad sekmadienį Luhansko ir Donecko regionuose jų organizuotuose referendumuose triuškinama dauguma balsavusių rinkėjų pasisakė už nepriklausomybę nuo Kijevo.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas šį balsavimą pirmadienį pavadino „propagandos farsu be jokio teisinio pamato“, kuriuo siekiama paslėpti rimtus nusikaltimus.

„Maskvoje su pagarba žiūrima į Donecko ir Luhansko sričių gyventojų valios pareiškimą, remiantis tuo, kad referendumų rezultatų praktinis įgyvendinimas vyks civilizuotai, be jokių prievartos recidyvų, per dialogą tarp Kijevo, Donecko ir Luhansko atstovų“, - rašoma Rusijos prezidento spaudos tarnybos išplatintame pareiškime.

„Tokio dialogo organizavimo interesais yra sveikintinos bet kokios tarpininkavimo pastangos, įskaitant ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos)“, - pažymima jame.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris praėjusią savaitę atsiribojo nuo šių balsavimų paragindamas separatistus juos atidėti, dar nekomentavo referendumų, kurie vyko regione tęsiantis kovoms, stumiančioms Ukrainą galimo pilietinio karo link.

Tačiau Kremlius akcentavo „didelį gyventojų aktyvumą nepaisant mėginimų sužlugdyti balsavimą“.

„Smerkiame jėgos panaudojimo atvejus, įskaitant sunkiosios ginkluotės panaudojimą prieš taikius gyventojus, pareikalavusį žmonių aukų“, - teigiama Kremliaus pareiškime.

Kai kurie prorusiški rinkėjai sekmadienio balsavimą dėl savarankiškumo vertina kaip žingsnį sąjungos su Rusija link. Maskva neigia, kad turi kokių nors ambicijų absorbuoti daugiausia rusakalbių gyvenamą pramoninę Rytų Ukrainą į Rusijos Federaciją, po kovo mėnesį įvykdytos Krymo aneksijos.

Kremliaus pareiškime nepateikiama jokių detalių dėl to, kaip jis planuoja veikti dėl minimų referendumų rezultatų.

Prie Ukrainos Slovjansko miesto girdisi sprogimai ir šaudymas

Prie Rytų Ukrainos Slovjansko miesto, iš kurio Kijevas stengiasi išstumti promaskvietiškus sukilėlius, pirmadienį girdėjosi keli sprogimai ir šaudymas, iš įvykio vietos pranešė AFP reporteris.

Mūšis kilo netoli Slovjansko esančiame kaime, miesto apsiausties „fronto linijoje“, sakė sukilėlių atstovė. Kijevas prie Slovjansko, kuriame gyvena mažiausiai 110 tūkst. žmonių, vykdo „antiteroristinę“ operaciją.

Sukilėliai kone kasdien puola miesto televizijos bokštą, išprovokuodami trumpus susišaudymas su miestą apsupusia armija.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas savo oficialiame „Facebook“ puslapyje parašė, kad sukilėliai „vėl pradėjo šaudyti į televizijos bokštą Slovjanske“.

Jis pranešė, kad separatistai, kurie pasirodė esantys gerai ginkluoti ir gerai parengti, paleido į bokštą 14 minosvaidžio sviedinių, o armija atsakė šūviais.

Kariškiai nuostolių nepatyrė, nurodė ministras. Apie sukilėlių nuostolius taip pat nepranešama.

Galutiniai Donecko „referendumo“ rezultatai bus paskelbti dar negreitai

Ukrainos separatistų savavališkai paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ Centrinės rinkimų komisijos vadovas Romanas Liaginas abejoja, ar komisijai artimiausiu metu pavyks parengti oficialų sekmadienį regione vykusio referendumo rezultatų protokolą.

R.Liaginas siūlo orientuotis į anksčiau jo paskelbtus pirminius balsavimo rezultatus, remiantis kuriais, už Donecko srities savarankiškumą pasisakė 89,7 proc. balsavusiųjų.

„Mes planavome iki 15 val. vietos laiku parengti referendumo rezultatų protokolą, pasirašytą visų Centrinės rinkimų komisijos narių, tačiau dėl įtemptos situacijos Donecko srityje artimiausiu metu to veikiausiai nepavyks padaryti“, - sakė R.Liaginas pirmadienį telefonu agentūrai „Interfax“.

„Dėl šios priežasties mes sąmoningai paskelbėme pirminius balsavimo rezultatus, į kuriuos ir orientuosimės: 89,7 proc. - už Donecko srities savarankiškumą, 10,19 proc. - prieš, 0,74 proc. balsalapių sugadinti“, - aiškino R.Liaginas.

Jis nenurodė, per kiek laiko gali būti parengtas oficialus referendumo protokolas.

„Biuletenių pristatymas iš balsavimo vietų gali užtrukti savaitę, tačiau tikslių terminų negaliu nurodyti“, - sakė jis.

Laikinasis prezidentas: sukilėlių balsavimas yra „farsas be teisinio pamato“

Ukrainos laikinasis prezidentas sukilėlių surengtą „referendumą“ dviejuose rytiniuose regionuose pirmadienį pavadino „propagandos farsu be jokio teisinio pamato“, kuriuo siekiama paslėpti rimtus nusikaltimus.

„Šis farsas, kurį teroristai separatistai vadina referendumu, yra niekas kitas, tik propaganda (siekiant) nuslėpti nužudymus, pagrobimus, smurtą ir kitus rimtus nusikaltimus“, – Ukrainos parlamentui sakė Oleksandras Turčynovas.

Vienintelis sekmadienio referendumų „teisinis efektas“ bus patraukimas atsakomybėn tų, kurie juos surengė, sakė laikinasis prezidentas.

Tačiau jis pakartojo savo troškimą „tęsti dialogą su tais Rytų Ukrainoje, kurių rankos nėra suteptos krauju ir kurie yra pasirengę ginti savo tikslus teisėtu būdu“.

Prorusiški sukilėliai dviejuose Rytų Ukrainos regionuose – Luhansko ir Donecko – sekmadienį surengė referendumus dėl nepriklausomybės, kuriuos Vakarai vadino farsu ir kurie kelia nuogąstavimų, kad dabar šalis gali priartėti prie pilietinio karo.

Sukilėliai Donecke rezultatus paskelbė kelios valandos po balsavimo pabaigos, nurodydami, kad beveik 90 proc. žmonių balsavo už nepriklausomybę ir kad rinkėjų aktyvumas buvo 75 procentai.

Luhansko srityje, promaskvietiškų separatistų teigimu, už regiono federalizaciją pasisakė beveik 96 proc. rinkėjų, o rinkėjų aktyvumas sudarė 81 procentą.

Rytų Ukrainos Luhansko srityje prorusiškų separatistų organizuotame referendume dėl regiono statuso už jo federalizaciją pasisakė beveik 96 proc. rinkėjų, pranešė balsavimą organizavęs Centrinis rinkimų komitetas (CRK).

"Pirminiais duomenimis, už Luhansko srities federalizaciją balsavo 95,98 proc. rinkėjų“, - pirmadienį agentūrai „Interfax“ sakė referendumą organizavusio CRK pirmininko pavaduotojas Aleksandras Malychinas.

Jis pranešė, kad „baigiami skaičiuoti rinkėjų balsai Luhanščynos šiauriniuose rajonuose, kur balsavimo metu Ukrainos nacionalinė gvardija blokavo apylinkes šarvuotaisiais transporteriais“.

„Iki 12 valandos mes gavome tikslius balsavimo duomenis“, - sakė A.Malychinas.

Jis pridūrėm, kad Luhanske rinkėjų aktyvumas sudarė 70 proc., o Luhansko srityje - 81 procentą.

Luhansko srityje už federalizaciją referendume pasisakė beveik 96 proc. rinkėjų, skelbia sukilėliai

Jis pridūrėm, kad Luhanske rinkėjų aktyvumas sudarė 70 proc., o Luhansko srityje - 81 procentą.

Donecke už savivaldą balsavo 89 proc. rinkėjų?

Prorusiški separatistai paskelbė, kad rinkėjai rytinės Ukrainoje absoliučia dauguma parėmė regiono nepriklausomybę per ginčijamą referendumą, kurį ir Kijevas, ir Vakarai atmetė kaip nelegalų „farsą“.

Anot sukilėlių rinkimų komisijos, iš viso 89 proc. rinkėjų pasisakė už Donecko srities, vieno iš dviejų regionų, kurių teritorijose buvo rengiami „referendumai“ savivaldą, o prieš nepriklausomybę balsavo 10 proc. gyventojų.

Savavališkai susikūrusios „rinkimų komisijos“ vadovas Romanas Liaginas srities centriniame Donecko mieste sakė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 75 procentai.

„Tai gali būti laikoma galutiniais rezultatais“, - pažymėjo jis per spaudos konferenciją, surengtą praėjus mažiau nei dviem valandoms po balsavimo pabaigos.

Kol kas nepranešama apie balsavimo rezultatus iš Luhansko —kitos srities, kurioje vyko panašus referendumas.

Tačiau, kaip spėjama, čia balsavimo rezultatai arba bus panašūs į Donecko, ar net pranoks juos.

Abiejuose regionuose gyvena 7 mln. žmonių; visoje Ukrainoje yra 46 mln. gyventojų.

Kijevas šį balsavimą pavadino „kriminaliniu farsu“, neturinčiu teisinės galios. Pasak jo, šį referendumą „įkvėpė, organizavo ir finansavo Kremlius“.

Vakarai taip pat atmetė referendumą dėl apsisprendimo, būgštaudami, kad šie ginčijami balsavimai gali paspartinti buvusios sovietinės respublikos subyrėjimą ir išprovokuoti pilietinį karą Europos rytiniame pakraštyje.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas) savo oficialioje „Twitter“ paskyroje rašė: “Duomenys iš suklastotų referendumų Rytų Ukrainoje veikiausiai bus suklastoti. Jokių galimybių sužinoti bent jau aktyvumą“.

Nepriklausomi šaltiniai balsavimo rezultatų negali patvirtinti. Sukilėliai neleido užsienio žiniasklaidai stebėti balsų skaičiavimo proceso. Pats balsavimas taip pat vyko nedalyvaujant nešališkiems stebėtojams, rinkėjų sąrašai buvo nepilni, o nesistemiška registracijos sudarė sąlygas balsuoti ne vieną kartą.

Prieš balsavimo duomenų paskelbimą Donecko sukilėlių lyderis Denisas Pušilinas davė interviu naujienų agentūrai AFP, kuriame išdidžiai tvirtino, kad plebiscito rezultatai „sukurs pirmąją liaudies vyriausybę“.

„Už tai mes kovojome - kad dauguma spręstų regiono likimą, ir mes pasiekėme šį tikslą“, - sakė jis.

Referendumai vyko tvyrant įtampai Rytų Ukrainoje, kur armija tęsia puolimą prieš promaskvietiškus sukilėlius.

Kai kuriuose miestuose buvo pavienių smurto atvejų. Laisvai samdomas fotografas, kuris dirba AFP, matė, kaip ginkluotas vyras iš Kijevo šalininkų grupės šaudė į prorusiškų aktyvistų minią Krasnoarmijsko mieste, sunkiai sužeisdamas mažiausiai du žmones.

Susišaudymas anksti ryte taip pat įvyko Slovjansko pakraščiuose, kur sukilėliai bandė atsiimti televizijos bokštą.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) mato Rusijos prezidento Vladimiro Putino ranką neramumuose, kurie Rytų Ukrainoje vyksta nuo balandžio pradžios. Jos mano, kad jis siekia pakartoti scenarijų, kuris baigėsi Krymo aneksija kovo mėnesį.

V.Putinas trečiadienį paragino atidėti balsavimus dėl nepriklausomybės, bet Vakarų įtarimų tai neišsklaidė.

Klausimai dėl balsavimo teisėtumo ar geopolitinių pasekmių, regis, nerūpėjo tiems, kas sekmadienį laukė eilėse, kol galės atiduoti savo balsą.

35 metų gėlininkė Tatjana, kuri balsavo regiono centre Donecke, AFP sakė: „Jei būsime nepriklausomi, iš pradžių bus sunku, bet bus geriau, nei būti su fašistais“.

„Fašistais“ separatistai ir Rusijos valstybinė žiniasklaida vadina Vakarų remiamą Ukrainos vyriausybę.

Nuotaikos prieš Kijevą buvo stiprios po įnirtingo susišaudymo tarp armijos ir sukilėlių, per kurį penktadienį žuvo iki 21 žmogaus.

Drauge su kruvinais susirėmimais ir gaisru Odesoje, kuris prieš savaitę pareikalavo 42 žmonių gyvybių, tai paskatino daugelį dar dvejojusių rusakalbių ukrainiečių apsispręsti balsuoti prieš vyriausybę.

Tačiau kiti griežtai nepritarė sukilėliams ir referendumams.

Ketvirtadienį JAV viešosios nuomonės tyrimo instituto „Pew Research Centre“ paskelbti apklausos rezultatai rodė, jog 70 proc. ukrainiečių rytiniame regione norėtų likti vieningoje šalyje, o atsiskyrimui pritaria tik 18 procentų.

Kita vertus, anot šios apklausos, rytuose vos 24 proc. gyventojų pasitiki centrine vyriausybe Kijeve.

Neturėtume pradėti karo su Rusija, sako Prancūzijos diplomatijos vadovas

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) atmetė galimybę įsitraukti į karą su Rusija dėl Ukrainos, tačiau įspėjo Maskvą, kad prieš ją bus imtasi naujų sankcijų, jei ji mėgins sužlugdyti gegužės 25 dieną numatytus Ukrainos prezidento rinkimus.

„Negalime sutikti su aneksija ar faktu, kad Ukraina bus kontroliuojama ar į ją bus įsiveržta“, - sakė L.Fabiusas interviu „The Washington Post“, kuris buvo paskelbtas sekmadienį.
Interviu Prancūzijos diplomatijos vadovas davė prieš šią savaitę numatytą vizitą į Jungtines Valstijas.

„Kita vertus, neturėtume kariauti su Rusija. Lieka diplomatija ir sankcijos daryti spaudimą“, - aiškino L.Fabiusas.

Paklaustas apie galimas naujas sankcijas Maskvai, ministras sakė, kad tai priklausys nuo Rusijos reakcijos į prezidento rinkimus Ukrainoje. Vakarai kaltina Maskvą remianti prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose.

„Jei bus imtasi veiksmų užkirsti jiems (rinkimams) kelią ar juos delegitimizuoti, turėsime imtis papildomų sankcijų“, - sakė ministras.

Jis pripažino, kad Vakarai nežino Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų dėl Ukrainos, kur Maskvai lojalūs sukilėliai perėmė daugiau nei dešimties miestų kontrolę ir aktyviai balsavo sekmadienį surengtame referendume dėl Ukrainos rytinių regionų atsiskyrimo ir dviejų nepriklausomų respublikų sukūrimo.

„Sunku atspėti, ką tiksliai jis galvoja“, - sakė L.Fabiusas.

„Tačiau turime aiškiai parodyti, ką galvojame mes. Aišku, kad Krymo aneksavimas yra nepriimtinas. Negalima sutikti, kai viena šalis aneksuoja kitą“, - pabrėžė ministras.

Šiame straipsnyje:

Doneckas