„Yra 28 šalys, kurios turi daug skirtingų interesų, todėl ir sunku rasti vieną nuomonę Ukrainos atžvilgiu. Juo labiau, kad kiekviena šalis turi veto teisę. Aš manau, kad yra klaidinama pabrėžiant, jog didesnės Vakarų valstybės trukdo vieningai politikai, nes nenori taikyti sankcijų“, – „Laisvajai bangai“ kalbėjo politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
„Štai Slovakija pasisakė, kad vetuos bet kokį nutarimą, jei jis bus kenksmingas jos ūkiui. Vengrija ir Bulgarija tai taip pat sankcijų politiką vertina skeptiškai. Todėl čia nėra geografinio susiskirstymo dėl nuostatų Ukrainos atžvilgiu“, – teigę politikos apžvalgininkas.
Vertindamas Vokietijos laikyseną Ukrainos ir Rusijos konflikto fone, K. Girnius svarstė, kad Vokietijos Federacijos atstovai vis dar jaučiasi kalti dėl II-ojo Pasaulinio karo, kai žuvo per 20 mln. piliečių. „Todėl ji už tai prisiima atsakomybę“, – pabrėžė pašnekovas. Daug lemia ir pragmatiniai šios šalies interesai – Vokietija daug eksportuoja į Rusiją. „Bet per pastaruosius keletą mėnesių Vokietijos pozicija labai pakito. Sankcijas vertinusi labai skeptiškai, dabar ši šalis gana energingai jas palaiko. Jei bus įvestos šiek tiek griežtesnės sankcijos, tai Vokietija turės vyraujantį vaidmenį“, – įsitikinęs K. Girnius.
Vertindamas galimą karinę Vakarų pasaulio ir Rusijos konfrontaciją, K. Girnius buvo skeptiškas tokiai įvykių raidai. „Kad Vakarai neįsitrauks į karinę konfrontaciją yra akivaizdu. To nenori nei Europa, nei Amerika. Visgi pasekmes prognozuoti sunku. Sankcijos dabar neturės tokio greito poveikio, bet kai kurios pastebimos ir dabar – štai Rusijos rublio vertė krito per 12 proc., akcijų vertė smuko, Rusiją pradėjo aplenkti užsienio investicijos“, – jau matomas pritaikytų sankcijų pasekmes vardino pašnekovas.
Paklaustas, ar galime tikėtis, kad JAV Europoje dislokuos savo karius, K. Girnius teigė, kad labai abejotų, jog Jungtinių Amerikos Valstijų administracija priims tokį sprendimą: „Jei kalbėtume, pavyzdžiui, apie 10 tūkst. karių, kurie Amerikoje nėra šauktiniai, dislokavimą ES teritorijoje, turėtume pagalvoti, kad kartu su jais atvyktų ir kone tiek pat šeimų, kurioms reikėtų įsikurti. Todėl tai nėra sprendimas“.
Pasak K.Girniaus, ES per ilgai buvo užliūliuota pacifistinių nuotaikų. „JAV gynybai vis dar išleidžia keliskart daugiau nei Rusija ar bet kokia kita ES šalis. Europos atveju viskas kitaip. Ir vieną gėdingiausių vietų čia užima Lietuva, kuri visą laiką kalbėjo apie Rusijos pavojų, o skyrė mažiau nei 1 proc. BVP šalies gynybai. Vakarų Europos šalys įsivaizdavo, kad gyvena labai taikioje aplinkoje ir kad pinigai skiriami gynybai, yra tik lėšų eikvojimas, tačiau įvykiai Ukrainoje gali įtikinti politikus, kad yra rimtų pavojų.
Kai kurie politikos apžvalgininkai svarsto, kad kurį laiką NATO apskritai neturėjo įvardintos misijos ir tai net kėlė abejonių dėl šio karinio aljanso tolesnio likimo. O štai dabar jau tarsi aišku, kam NATO reikalingas – jis turi būti pasirengęs atremti Rusijos agresiją. Taigi galime teigti, kad Vladimiro Putino veiksmai tik sustiprins NATO“, – požiūrį dėstė politikos apžvalgininkas.
