Varšuva 2003 metais spaudė Jungtines Valstijas baigti įtariamų „al Qaeda“ teroristų žiaurius tardymus slaptame Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime, veikusiame Lenkijos teritorijoje, trečiadienį pareiškė buvęs šalies prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis).

„Sakiau (tuomečiam JAV prezidentui George'ui W.) Bushui (Džordžui V.Bušui), kad šis bendradarbiavimas turi liautis – ir jis liovėsi“, – A.Kwasniewskis sakė radijui „TOK FM“.

Šiuos komentarus jis išsakė kitą dieną po to, kai JAV Senatas paviešino ataskaitą, smerkiančią kankinimams prilygstančius CŽV tardytojų metodus kvočiant įtariamuosius, suimtus per „karą su teroru“, kuris buvo pradėtas po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų prieš Jungtines Valstijas.

B.Kwasniewskis, kuris prezidento poste dirbo 1995–2005 metais, teigė išsakęs Lenkijos susirūpinimą dėl CŽV veiksmų šalies teritorijoje, kai 2003 metais asmeniškai susitiko su G.W.Bushu Baltuosiuose rūmuose 2003 metais.

Pasak jo, G.W.Bushas tvirtino, kad žvalgybos agentūros metodai suteikė „svarbios naudos saugumo reikaluose“.

„Amerikiečiai veikė laikydamiesi tokio slaptumo, jog tai sukėlė mūsų susirūpinimą. Lenkijos valdžia ėmėsi veiksmų, kad nutrauktų tuos veiksmus – ir jie buvo sustabdyti spaudžiant Lenkijai“, – aiškino buvęs lyderis.

Šis A.Kwasniewskio pareiškimas tapo pirmuoju atveju, kai tuometis aukšto rango Lenkijos lyderis viešai pripažino, jog Varšuva leido šalies teritorijoje veikti JAV „juodiesiems objektams“.

A.Kwasniewskis sakė sutikęs su „glaudesniu žvalgybos bendradarbiavimu“ su Jungtinėmis Valstijomis, bet tikino nežinojęs, kad CŽV kankino kalinius savo slaptuosiuose objektuose.

Manoma, kad toks kalėjimas Lenkijoje veikė 2002–2003 metais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ( EŽTT) liepą pasmerkė Lenkiją dėl leidimo veikti jos teritorijoje slaptiems CŽV kalėjimams. Teismas pareiškė, kad Varšuva žinojo ir neužkirto kelio neteisėtam dviejų įtariamųjų – palestiniečio ir Saudo Arabijos piliečio – įkalinimui ir kankinimui prieš tai, kai jie buvo išsiųsti į liūdnai pagarsėjusį kalėjimą JAV Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje.

Lenkijos prokurorai nuo 2008 metų tiria įtarimus dėl slaptų CŽV kalėjimų. Antradienį jie nurodė, kad kreipsis į Jungtines Valstijas, prašydami galimybės susipažinti su necenzūruota Senato ataskaitos versija.

Prašys galimybės susipažinti su ataskaita

Lenkijos prokurorai, tiriantys bylą dėl slaptų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų Lenkijoje, antradienio vakarą nurodė prašysiantys galimybės susipažinti su JAV Senato ataskaita, nagrinėjančia sučiuptų įtariamų tarptautinių džihadistų tinklo „al Qaeda“ narių brutalaus tardymo detales.

„Prašysime amerikiečių pasiųsti mums šio dokumento originalą“, – Krokuvos prokuratūros atstovą Piotrą Kosmaty (Piotrą Kosmatą) sakė naujienų agentūrai PAP.

„Tai pirmasis tokio aukšto rango JAV vyriausybės institucijos dokumentas, o Krokuvos prokuratūra nori panaudoti jį savo tyrime“, – nurodė jis.

Viešai paskelbtoje cenzūruotoje išslaptinta JAV ataskaitos versijoje sakoma, kad „sustiprinto tardymo metodai“, naudoti tuomečio JAV prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijos, prilygo kankinimams ir nedavė jokios itin naudingos informacijos.

Nors Lenkija niekada oficialiai neprisipažino, kad vienas iš tų CŽV „juodųjų objektų“ veikė jos teritorijoje, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) liepą pasmerkė Lenkiją prisidėjus kankinant jos teritorijoje vieną palestinietį ir vieną Saudo Arabijos pilietį.

EŽTT teisėjai vienbalsiai nutarė, kad Lenkija bendradarbiavo su liūdnai pagarsėjusia CŽV „specialiojo perdavimo“ programa.

CŽV ginčija Senato ataskaitos išvadas, kuriose sakoma, kad 119 asmenų buvo sučiupti ir laikomi Centrinės žvalgybos valdybos slaptuose „juoduosiuose objektuose“ šalyse, kurių pavadinimai buvo cenzūruoti.

Ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose apie tuos perdavimus buvo keliamos prielaidos, kad tokie „juodieji objektai“ veikė Tailande, Afganistane, Rumunijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje.