Daugiau negu 200 Nigerijos moksleivių mergaičių, pagrobtų islamistų judėjimo „Boko Haram“, artimieji ketvirtadienį paminėjo 500 dienų sukaktį nuo to pagrobimo, blėstant viltims, kad mokinės bus išgelbėtos, nors dedamos naujos pastangos sutriuškinti džihadistus.

Ši sukaktis buvo paminėta tuo metu, kai Nigerijos šiaurės rytuose saugumo padėtis pašlijo: po to, kai buvo prisaikdintas prezidentas Muhammadu Buhari (Muhamadus Buharis), islamistai suintensyvino pražūtingus išpuolius, per tris mėnesius nusinešusius per tūkstantį žmonių gyvybių.

Praeitų metų balandžio 14-osios vakarą „Boko Haram“ kovotojai įsiveržė į Valstybinę vidurinę mokyklą atokiame Čiboko mieste Borno valstijoje ir pagrobė 276 mergaites, kurios ruošėsi mokslo metų pabaigos egzaminams.

57 mokinės pabėgo, bet apie kitas 219 nebuvo jokių žinių nuo pernai gegužės, kai apie 100 tų mergaičių buvo parodytos viename „Boko Haram“ vaizdo įraše, aprengtos musulmoniškais drabužiais ir cituojančios Koraną.

„Boko Haram“ lyderis Abubakaras Shekau (Ababukaras Šekau) veliau sakė, kad jos visos buvo atverstos į islamą ir „ištekintos“.

Aktyvistų judėjimas „Grąžinkit mūsų mergaites“ (Bring Back Our Girls), kuris reiškiasi socialiniuose tinkluose ir rengia demonstracijas, organizavo jaunimo eitynes sostinėje Abudžoje, minint moksleivių pagrobimo sukaktį.

Dešimtys jaunų aktyvistų, žinomų kaip „Čiboko mergaičių ambasadoriai“, ėjo sostinės gatvėmis, vilkėdami nuo jų įvaizdžio neatsiejamus raudonus marškinėlius. Daugelis taip pat užsirišę raudonas juosteles ant plaukų ir galvų.

Mojuodami plakatus su dingusių mergaičių vardais ir nuotraukomis, aktyvistai žygiavo gatvėmis, lydimi iškilių dvasininkų ir kitų šalininkų.

„Mano širdis kraujuoja dėl tų vaikų. Man baisiai gėda, – sakė Abudžos katalikų arkivyskupas Johnas Onaiyekanas (Džionas Onaijakanas), vilkintis raudonus kardinolo drabužius. – Man gėda, kad apie 300 mergaičių tiesiog dingo.“

Vakare surengtame budėjime su uždegtomis žvakėmis prie Vienybės fontano dalyvavo apie 50 aktyvistų.

Tas masinis pagrobimas atkreipė pasaulio dėmesį į žiaurų islamistų judėjimą, o socialiniuose tinkluose susikūrė kampanijos, reikalaujančios paleisti moksleives. Palaikymą tiems judėjimams reiškė iškilūs veikėjai, tokie kaip JAV pirmoji ponia Michelle Obama (Mišel Obama) ir aktorė Angelina Jolie (Andželina Džoli).

Nigerijos vyriausybė buvo kritikuojama dėl savo pirminio vangaus atsako į tą krizę, o Vakarų galybės, tarp jų Jungtinės Valstijos, pasiūlė logistikos ir karinę pagalbą Nigerijos pastangoms išgelbėti mergaites, bet pažangos ženklų kol kas buvo mažai.

Kariškiai sako žinantys, kur yra tos mergaitės, bet atmetė galimybę surengti gelbėjimo operaciją, nes tai sukeltų pavojų moksleivių gyvybėms.

Autoritetingas Nigerijos saugumo analitikas ir tinklaraštininkas Fulanas Nasrullah (Fulanas Nasrula), teigiantis, kad yra gerai informuotas apie „Boko Haram“ veiklą, sakė naujienų agentūrai AFP, kad nėra „jokios vilties“ kada nors susigrąžinti daugumą iš Čiboke pagrobtų merginų.

„Dauguma dabar jau turi vaikų ir yra ištekintos už savo pagrobėjų. Daugelis buvo parduotos pasauliniam sekso vergijos tinklui ir tikriausiai yra paverstos prostitutėmis Sudane, Dubajuje, Kaire ir kitose tolimose vietose“, – aiškino jis.

F.Nasrullah taip pat neatmetė galimybės, kad dalis tų mergaičių galėjo būti nužudytos, kai mėgino pabėgti.