Nors Ukrainos opozicija perspėja apie gresiančią intervenciją, prezidentas Viktoras Janukovyčius veikiausiai nesiryš siųsti armijos prieš protestuotojus – daugiausiai dėl abejotino eilinių karių lojalumo, sako analitikai.

„Armijos branduolys sudarytas iš jaunų žmonių, kurie užaugo nepriklausomoje Ukrainoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kijeve įsikūrusio Armijos, demilitarizacijos ir nusiginklavimo tyrimų centro direktorius Valentynas Badrakas.

„Jie priklauso jaunesnei kartai, kuri jaučiasi esanti labai artima Maidano siekiams“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Kijevo centrinę Nepriklausomybės aikštę, tapusią Ukrainos protestų judėjimo židiniu.

„Aukštoji vadovybė sudaryta daugiausiai iš karininkų ir generolų, užaugusių sovietiniais laikais – jie pasižymi tam tikra drausme ir yra pasiruošę paklusti bet kokiam įsakymui“, – aiškino V.Badrakas.

Tačiau žemesnio rango kariškiai „jaučia finansinius ir socialinius sunkimus“ Ukrainoje, pažymėjo analitikas.

Opozicija jau kelias savaites reiškė nuogąstavimus, kad V.Janukovyčius galbūt ruošiasi įvesti nepaprastąją padėtį ir išvesti į gatves armiją. Tokie pareiškimai didino tarptautinės bendruomenės susirūpinimą.

Šis scenarijus atrodė labiau tikėtinas praėjusį penktadienį, kai armija paprašė V.Janukovyčiaus imtis „skubių priemonių“, kad būtų įveikta jau du mėnesius besitęsianti krizė, kuri nusinešė jau bent keturias žmonių gyvybes ir dėl kurios dalis Kijevo centrinių rajonų tapo panašūs į karo zoną.

63 metų prezidentas stengėsi nuslopinti protestus, kuriuos išprovokavo jo sprendimas nepasirašyti svarbių sutarčių dėl ekonominės ir politinės partnerystės su Europos Sąjunga (ES).

Galiausiai integracijos su ES šalininkų judėjimas peraugo į žūtbūtines pastangas nuversti V.Janukovyčių.

Nuo 1991 metų, kai Ukraina tapo nepriklausoma, subyrėjus Sovietų Sąjungai, šalies armija visuomet išlikdavo neutrali.

Kariškiai nesikišo į 2004-ųjų prodemokratinę Oranžinę revoliuciją, atvedusią į valdžią provakarietiškos opozicijos lyderius, kilus konfrontacijai dėl prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo V.Janukovyčius, kaltintas balsų klastojimu.

Pasak V.Badrako, įvesti nepaprastąją padėtį „būtų praktiškai neįmanoma“ dėl prastos ginkluotųjų pajėgų moralės šalyje, kurioje kariuomenės finansavimas nebuvo laikomas prioritetu.

„Armijos būklė apverktina. Pulkininko leitenanto laipsnį turintis karininkas uždirba tiek pat, kiek prekybos centro kasininkė“ – apie 300 eurų (1036 litus per mėnesį), sakė jis.

„Ir finansavimas mažėja“, – pažymėjo ekspertas.

Kitas karybos ekspertas Serhijus Zgurecas sakė, kad armijos raginimas V.Janukovyčiui tebuvo lojalumo prezidentui ženklas.

Iš tikrųjų „kariuomenė yra susiskaldžiusi“, nurodė jis.

Ukrainos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Volodymyras Zamana šeštadienį kalbėjo taikesniu tonu, sakydamas, kad „niekas neturi teisės naudoti ginkluotųjų pajėgų piliečių teisėms varžyti“.

Gynybos ministras Pavlo Lebedevas sakė, jog „triuškinama dauguma – 87 proc.“ kariškių – palaiko V.Janukovyčių, tačiau šis pranešimas byloja, jog egzistuoja bent tam tikrų nuomonių skirtumų.

„Tai reiškia, kad 13 proc. armijos nepalaiko griežtosios linijos metodų ir karinių veiksmų, siekiant užbaigti protestus“, – buvęs gynybos ministras Anatolijus Grycenka, kuris dabar yra opozicijos politikas, sakė AFP.

„Netgi atsižvelgiant į „caro“ spaudimą, tai yra geras rezultatas“, – pridūrė jis.

A.Grycenka taip pat atkreipė dėmesį, jog armijos daliniams buvo išsiuntinėta telegrama, kurioje prašoma įsipareigoti likti ištikimiems V.Janukovyčiui.

„Žinau, kad nors padėtis sudėtinga, ginkluotosiose pajėgose esama sąžiningų karininkų, kurie jos nepasirašo, – sakė jis. – Taip pat žinau kelis atvejus, kai aukštoji vadovybė juos nušalino nuo pareigų.“