Paauglys buvo atskirtas nuo šeimos balandžio 8-ąją, kai bandė pabėgti iš Ukrainoje esančio Melitopolio ir paleistas tik po mėnesius trukusių tėvo Olego – vietos Ukrainos pareigūno – derybų su Rusijos kariais, kurie norėjo iškeisti Vladislavą į asmenį, dominantį Rusijos kariuomenę.
„Iš Melitopolio į Zaporižę išvykome 9 val. ryto“, – pradėjo pasakojimą jis, sėdėdamas šalia tėvo. – Apie 11 valandą buvome sustabdyti patikros punkte, kur rusų kariai pradėjo tikrinti dokumentus. Jie manęs paklausė, ar nufilmavau patikros postą, ir pareikalavo, kad atiduočiau savo telefoną. Tada telefone pamatė vaizdo įrašą, esantį Ukrainos „Telegram“ kanale, kuriame rusų kariai kalbėjo apie tai, kad nenori kautis. Tai juos supykdė, o kareivis nukreipė jį į mane automatą ir pasakė, kad turiu eiti paskui jį. Nuvedė į palapinę, kur „filtravo“ išeinančius žmones. Tada jie sužinojo, kad esu Ukrainos pareigūno sūnus ir galiu būti vertingas kaip įkaitas“.
V. Buryakas sakė, kad buvo nugabentas į vietą, atlikusią kalėjimo funkciją. Rusijos kariai privertė paauglį plauti grindis patalpoje, naudojamoje tardymams, valyti pareigūnų kambarius ir išmesti šiukšles.
„Kamera, kurioje buvau laikomas, buvo keli metrai nuo tos vietos, kur atliekami tardymai. Girdėjau, kaip žmonės šaukia, o kai tvarkiau kambarį, mačiau kraujo dėmes. Kadangi valydamas kameras galėjau judėti, kartais turėdavau galimybę pamatyti, kas atsitiko žmonėms, o jie galėdavo su manimi pasikalbėti kelias minutes, kai nematė sargybiniai“, – atviravo 16-metis.
Vladislovas apibūdino, kaip atrodė kambarys, kuriame vyko tardymai: „Ten buvo metalinis stalas ir dvi kėdės. Viena buvo skirta apklausiamam asmeniui, o kita – užsirašinėjančiam parodymus. Buvo kraujo dėmių ir permirkusių tvarsčių. Aš taip pat girdėjau apklausas, kuriose skambėjo klausimai: ar turi ginklų? Kas dar turi ginklų?“. Kankinami žmonės šaukė tikrai garsiai. Jie buvo mušami ir kankinami elektrošoku. Jei kas nors ko nors nepasakydavo, kankinimai tęsdavosi ir kelias valandas. Mačiau ir žmones sumuštais veidais. Labai bijojau, kad ir mane sumuš, todėl stengiausi nerodyti emocijų. Niekas man niekada nesakė, kodėl mane laiko, bet aš numaniau, kad vien dėl tikslo mane į kažką iškeisti“, – svarstė jis.
