Posovietinio demokratizacijos proceso simboliu tapusi grupė „Memorial“ sukaupė didžiulį sovietų laikais įvykdytų nusikaltimų archyvą ir nepailstamai gynė žmogaus teises Rusijoje.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas šiuo metu svarsto bylą dėl „Memorial“ uždarymo.

„Memorial“, esą pažeidusiai „užsienio agentams“ taikomas taisykles, iškilo didžiausia grėsmė nuo pat 1989 metų, kai šią grupę įsteigė Sovietų Sąjungos disidentai, tarp jų Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas.

Europarlamentarai didele balsų persvara palaikė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, smerkiančią „pasikartojančius persekiojimus ir pastarojo meto politiškai motyvuotus bandymus uždaryti“ organizaciją.

Joje Rusijos valdžios institucijos raginamos „nedelsiant panaikinti visus kaltinimus „Memorial“ ir užtikrinti, kad „Memorial“ galėtų toliau saugiai atlikti savo svarbų darbą be valstybės kišimosi“.

Rezoliucijoje Briuselis paragintas „pagal ES pasaulinį žmogaus teisių sankcijų režimą paskelbti sankcijas Rusijos pareigūnams, dalyvaujantiems neteisėtose represijose prieš „Memorial“ ir teisminiuose procesuose prieš jos organizacijas ir narius“.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas antradienį iki šių metų pabaigos atidėjo bylos dėl „Memorial“ uždarymo nagrinėjimą.

Teisme prokurorai teigė, kad grupė „Memorial“ nesilaikė reikalavimo ir tinkamai nesižymėjo kaip „užsienio agentė“.

Pasak vieno prokurorų, „Memorial International“ naudojama formuluotė „užsienio agento“ etiketėse neatitinka Rusijos įstatymo reikalavimų.

Tuo metu „Memorial“ advokatė Marija Eismont tvirtina, kad nėra tiksliai nustatyto reguliavimo, numatančio, „kas ir kaip turi būti pažymėta“.

„Memorial“ sąžinė yra švari“, – pridūrė ji.

„Memorial“ įkūrėjai jiems pareikštų kaltinimų nepripažįsta. Pasak jų, visa publikuojama medžiaga buvo tinkamai pažymėta, tik nedidelis kiekis dokumentų galėjo būti likęs be etiketės.

„Memorial“ šalininkai sako, kad grupės uždarymas pranašautų posovietinio demokratizacijos proceso Rusijoje ištisos eros pabaigą.

Lapkričio 25 dieną prasidėjus bylos nagrinėjimui aktyvistai kreipėsi į prezidentą Vladimirą Putiną, prašydami įsikišti.

Tačiau V. Putinas savo žmogaus teisių tarybai pareiškė, kad „Memorial“ gynė „teroristus ir ekstremistines organizacijas“.

Organizacija sudarinėjo politinių kalinių sąrašą, į kurį pateko Rusijoje uždraustų religinių mažumų atstovai ir garsiausias Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, kurio įkurtos organizacijos bei politiniai biurai buvo uždrausti anksčiau šiemet.