„Kai meras V. Klyčko pasakė, kad ramu, galime grįžti, nusprendžiau iškart. Nenoriu būti pabėgėlė, noriu namo“, – sako Kyjivo gyventoja Svetlana Andrusčenko.

Moterys saugaus prieglobsčio bėgo ieškoti Vokietijoje, Kelne, už septynių valandų kelio naktiniu traukiniu iš Lvivo Ukrainos vakaruose. Svetlana sako, kad nors gyventi tokioje turtingoje šalyje, kaip Vokietija, malonu, tačiau namai čia.

„Buvo sunku palikti Vokietiją, tai labai svetinga ir tvarkinga šalis. Bet labai laukiu, kol grįšiu namo ir pamatysiu savo šeimą“, – sako Svetlana.

Kyjive Aleksandra ir Svetlana namus rado neapgadintus. Tačiau į kitus Ukrainos miestus grįžtančių ukrainiečių situacija prastesnė: „Bandysime uždengti langus, kad apsisaugotume nuo šalčio ir lietaus. Irpinės miesto, esančio prie Kyjivo, gyventojai namus randa apgadintus nuolatinių sprogimų. Langai išdaužyti, namai apvogti, o policijos pareigūnai vaikščioja po beveik tuščius pastatus ieškodami kūnų ir minų.“

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jaučiu tuštumą, nes visi palikome čia dalelę savo širdies, tai mūsų namai, todėl iš tikrųjų jaučiuosi siaubingai, ypač kai pamačiau savo butą iš lauko – buvo labai sunku“, – sako Kyjivo gyventoja Aleksandra Sidorenko

Vis dėlto net ir radę sugriautus namus, ukrainiečiai sako, kad karas kur kas didesnis rūpestis.

Turime gyventi toliau. Svarbiausia – kad greitai vėl būtų taika.

„Dabar pagrindinė mūsų problema – rusų okupantai. Todėl pirmiausia turime laimėti karą, namas tikrai ne pats svarbiausias dalykas mūsų gyvenime. Žinoma, visi jaučiame skausmą, tai sunku ir baisu, bet žmonės kenčia, žmonės miršta, ir tai kol kas pagrindinė problema“, – skausmais dalijasi A. Sidorenko.

„Pirmiausia susitiksiu su visais Ukrainoje likusiais artimaisiais. Tada grįšiu į darbą. Turime gyventi toliau. Svarbiausia – kad greitai vėl būtų taika“, – pozityviai bando žiūrėti S. Andrusčenko.

Į tėvynę grįžti bando ir Antarktidoje gyvenantys mokslininkai. Prieš kelias dienas įlipę į laivą, plukdantį į Ukrainą, mokslininkai nežino, kada pasieks namus. Juos skiria – 14 tūkst. km.

„Informacija apie rusų raketų smūgius Ukrainoje sukrėtė mus visus. Neįmanoma apibūdinti bejėgiškumo jausmo šioje situacijoje. Visi pirmąją karo savaitę praleidome be miego ir visą laiką bendravome su šeimomis ir draugais. Miestai buvo užimti, o mūsų šeimoms iškilo grėsmė. Bet tikiu Ukrainos pergale šiame kare, esu tikras, kad Rusijos blogis bus nugalėtas. Šlovė Ukrainai“, –sušuko mokslininkas Vadymas Tkačenko.

Įvairiais skaičiavimais, į Ukrainą jau gali būti grįžę per 200 tūkst. karo pabėgėlių.