Karinė valdžia vis griežtesnėmis priemonėmis slopina kasdienius protestus prieš vasario 1 dieną įvykdytą karinį perversmą. Pasak JT eksperto, slopinant protestus šalyje jau žuvo mažiausiai 70 žmonių.

Dėl šių neramumų Didžioji Britanija – Mianmaro buvusi kolonijinė valdytoja – paragino savo piliečius išvykti iš šios šalies, jei tik jie turi galimybių tai padaryti, ir įspėjo, kad „politinė įtampa bei neramumai yra plataus masto“, o smurto šalyje „vis daugiau“.

Užsienio reikalų ministerija „pataria Britanijos piliečiams išvykti iš šios šalies komerciniais būdais, nebent būtų primygtinė būtinybė likti“, sakoma pranešime.

Jis paskelbtas JT specialiajam pranešėjui dėl žmogaus teisių Mianmare Tomui Andrewsui (Tomui Endriusui) pateikus griežtą krizės įvertinimą.

Šalį „kontroliuoja kruvinas neteisėtas režimas“, kuris tikriausiai vykdo nusikaltimus žmoniškumui, JT Žmogaus teisių tarybai Ženevoje sakė T. Andrewsas.

Tarp šių nusikaltimų tikriausiai yra „nužudymų, prievartinio dingimo, persekiojimo, kankinimo“ atvejų, vykdomų žinant vadovybei, įskaitant chuntos lyderį Miną Aungą Hlaingą, sakė T. Andrewsas.

Nors pabrėžė, kad tokie nusikaltimai gali būti nustatyti tik teisme, jis sakė, jog yra aiškių įrodymų dėl plataus chuntos nusikaltimų masto ir „koordinuojamos kampanijos“.

Ketvirtadienį įvairiose Mianmaro vietose žuvo mažiausiai devyni protestuotojai. Centriniame Mjaingo mieste žuvo šeši iš jų, įskaitant penkis į galvą nušautus žmones, pranešė liudininkai.

Teisių gynimo grupė „Amnesty International“ ketvirtadienį paskelbė didelę ataskaitą dėl krizės Mianmare, kurioje kaltina chuntą naudojant kovinius ginklus prieš neginkluotus protestuotojus ir vykdant tyčines žmogžudystes.

Kinija ragina deeskaluoti

Tarptautinė bendrija vis labiau spaudžia generolus, bet nėra jokių ženklų, kad jie paisytų raginimų elgtis santūriai. Kasdieniai protestai Mianmare toliau slopinami jėga.

Jungtinės Tautos trečiadienį pasmerkė šią kampaniją, per kurią jau areštuota daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, ir net tradicinė Mianmaro sąjungininkė Kinija paragino „deeskaluoti“ padėtį ir pradėti dialogą.

Kariuomenė, kuri perversmą teisina tuo, kad per lapkritį įvykusius ir civilinės lyderės Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) partijos laimėtus rinkimus esą buvo pažeidimų, ketvirtadienį surengė retą spaudos konferenciją ir apkaltino lyderę korupcija.

Chuntos atstovas Zawas Minas Tunas (Zavas Minas Tunas) sakė, jog sulaikytas Jangono vyriausiasis ministras pripažino davęs Aung San Suu Kyi 600 tūkst. dolerių (501,3 tūkst. eurų) grynaisiais ir daugiau kaip 11 kg aukso, verto 680 tūkst. dolerių (568 tūkst. eurų).

Iškart po perversmo sulaikytai Nobelio taikos premijos laureatei Aung San Suu Kyi gresia ir kiti kriminaliniai kaltinimai, įskaitant kaltinimus nelegalių portatyvių radijo stotelių laikymu ir dėl pandemijos įvestų suvaržymų pažeidimu 2020 metais surengiant vieną kampanijos renginį.

Ketvirtadienį valstybinė žiniasklaida paskelbė, kad Arakano armija (AA), kovojanti už etninių rachinų autonomiją šiaurinėje Rachinų valstijoje, nebelaikoma teroristine organizacija.

Pasak stebėtojų, tai rodo, kad kariuomenė nenori pernelyg išsisklaidyti ir siekia sutelkti jėgas protestams slopinti.

AA jau daug metų kovoja su kariuomene. Per šias kovas žuvo šimtai žmonių, o maždaug 200 tūkst. civilių buvo priversti palikti savo namus.

Karinė valdžia prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, gumines ir kovines kulkas, be to, reguliariai vykdo naktinius reidus ir areštus, atlieka kratas butuose.