Karas: Chersone apšaudyti taikūs protestuotojai, V. Zelenskis

Sumų srities gubernatorius Dmytro Žyvyckis nurodė, kad amoniako nuotėkis iš Sumų pietvakariniame pakraštyje veikiančios trąšų gamyklos „Sumychimprom“ paveikė teritoriją apie 2,5 km spinduliu.

Avarijos mastas ir priežastys kol kas neaiškūs, bet gyventojams buvo patarta pasislėpti rūsiuose arba pastatų žemutiniuose aukštuose, kad nebūtų paveikti kenksmingų dujų.

„Amoniakas lengvesnis už orą, todėl apsaugai galima pasinaudoti slėptuvėmis, rūsiais ir žemutiniais aukštais“, – sakoma D. Žyvyckio žinutėje, paskelbtoje platforma „Telegram“.

Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena

Jis pridūrė, kad įvykio vietoje dirba gelbėtojų brigados ir kad dėl vyraujančios vėjo krypties Sumų miestui, kuriame iki karo pradžios gyveno apie 250 tūkst. žmonių, pavojus kol kas negresia.

Amoniakas lengvesnis už orą, todėl apsaugai galima pasinaudoti slėptuvėmis, rūsiais ir žemutiniais aukštais.

„Sumychimprom“ tinklalapyje nurodoma, kad įmonėje gaminamos įvairios trąšos.

Sumų, esančių maždaug už 350 km į rytus nuo sostinės Kyjivo, jau kelias savaites tęsiasi įnirtingos kautynės.

Pastarosiomis dienomis Rusijos vyriausybė suintensyvino propagandą ir dezinformaciją, esą Ukraina ruošiasi panaudoti improvizuotus cheminius ginklus ir kad Kyjivas slapta vykdė masinio naikinimo ginklų kūrimo programą.

Rusijos gynybos ministerija vėlai sekmadienį teigė, kad „nacionalistai“ užminavo „Sumychimprom“ amoniako ir chloro saugyklas „siekdami masiškai apnuodyti Sumų srities gyventojus, jeigu į miestą įžengtų Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai“.

LNK reportažas:

Rusija ne kartą neigė padėjusi Damasko režimui naudoti cheminius ginklus per virtinę atakų prieš Sirijos piliečius per šioje šalyje 11 metų besitęsiantį pilietinį karą.

Maskva taip pat neigė panaudojusi cheminį ginklą prieš Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną ir buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį bei jo dukterį Juliją.

Scanpix nuotr.

Pakeitė oro atakų strategiją

Ukrainos kariuomenė teigia, kad po pirminių nuostolių Rusijos karinės oro pajėgos pakeitė savo atakų strategiją.

„Per 25 dienas Rusijos okupantai patyrė didelių nuostolių tiek ant žemės, tiek ore – 96 lėktuvai, 118 sraigtasparnių ir dešimtys sparnuotųjų raketų bei dronų“, – laikraščiui „Ukrainska Pravda“ sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas.

Pasak jo, reaguojant į šiuos nuostolius, jau dvi dienas ryškėja nauja strategija, pagal kurią dažniau naudojami žvalgybiniai dronai, kad būtų galima stebėti raketų atakų rezultatus.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

JAV prezidentas atvyks į Lenkiją tartis dėl krizės Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį apsilankys Lenkijoje ir susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) aptarti klausimų, susijusių su Rusijos invazija Ukrainoje, sekmadienį pranešė Baltieji rūmai.

„Prezidentai aptars, kaip Jungtinės Valstijos kartu su mūsų sąjungininkėmis ir partnerėmis reaguoja į humanitarinę ir žmogaus teisių krizę, sukeltą Rusijos nepagrįsto ir neišprovokuoto karo su Ukraina“, – sakoma Baltųjų rūmų atstovės spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) pranešime.

Per šią kelionę bus toliau stengiamasi sutelkti pasaulį paremti Ukrainos žmones ir priešintis prezidento [Vladimiro] Putino invazijai Ukrainoje.

Ten pat nurodoma, kad J. Bidenas į Lenkiją atvyks po vizito Belgijoje, kur jis susitiks su NATO, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos lyderiais.

„Per šią kelionę bus toliau stengiamasi sutelkti pasaulį paremti Ukrainos žmones ir priešintis prezidento [Vladimiro] Putino invazijai Ukrainoje“, – J. Psaki komentavo J. Bideno kelionės po Europą planus.

„Tačiau planų nuvykti į Ukrainą nėra“, – pridūrė ji.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) kartu su Čekijos ir Slovėnijos vyriausybių vadovais praeitą savaitę aplankė Rusijos pajėgų atakuojamą Ukrainos sostinę Kyjivą, kad išreikštų solidarumą su šalimi, nuo vasario 24 dienos besipriešinančią Maskvos įsiveržimui.

JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) anksčiau šį mėnesį susitiko su A. Duda Varšuvoje. Jiedu pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje, ypač nukreiptus prieš civilius.

Šis susitikimas įvyko tuojau po Vašingtono sprendimo atmesti Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimus naikintuvus MiG-29 Ukrainai per vieną JAV pajėgų bazę. Anot amerikiečių, šis JAV pareigūnus netikėtai užklupęs pasiūlymas kelia „rimtų nuogąstavimų“ visam NATO aljansui.

Jungtinių Tautų duomenimis, apie 10 mln. ukrainiečių dėl karo buvo priversti palikti savo namus, o maždaug trečdalis jų išvyko į užsienį, daugiausiai į Lenkiją.

Ukraina atmetė ultimatumą atiduoti Mariupolio uostamiestį

Ukraina atmetė ultimatumą atiduoti Rusijos pajėgoms apsiaustą Mariupolio uostamiestį, pirmadienį ukrainiečių žiniasklaidai sakė premjero pavaduotoja.

„Negali būti jokių kalbų apie ginklų atidavimą. Mes jau informavome apie tai Rusijos pusę“, – laikraščiui „Ukrainska Pravda“ sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

„Tai sąmoninga manipuliacija ir reali įkaitų padėtis“, – pridūrė ji, komentuodama Maskvos reikalavimą.

Sekmadienį vakare Rusija pateikė ultimatumą, kad miesto gynėjai pasiduotų iki pirmadienio 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

„Raginame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius, teritorinės gynybos batalionus ir užsienio samdinius nutraukti kovos veiksmus, sudėti ginklus ir humanitariniais koridoriais, sutartais su Ukrainos puse, pereiti į teritorijas, kontroliuojamas Kyjivo“, – sakė Rusijos nacionalinės gynybos valdybos vadovas Michailas Mizincevas.

Rusijos gynybos ministerija per platformą „Telegram“ kreipėsi į Mariupolio valdžią: „Būtent jūs dabar turite teisę priimti istorinį sprendimą – arba esate su savo žmonėmis, arba su nusikaltėliais.“

„Priešingu atveju jūsų laukiantis karo tribunolas – tik maža dalis to, ko nusipelnėte savuoju nepakenčiamu elgesiu su savo piliečiais, taip pat savo įvykdytais baisiais nusikaltimais ir provokacijomis“, – pridūrė ministerija.

Strategiškai svarbus pietrytinis Mariupolio uostamiestis, kurio dauguma gyventojų yra rusakalbiai, buvo vienas pagrindinių Maskvos puolimo taikinių.

Jau daug dienų Rusija negailestingai bombardavo šį miestą, kuriame beveik visiškai neveikia ryšiai ir nutrūkęs maisto, vandens ir kitų būtiniausių dalykų tiekimas.

„Pagrobti vaikai“

Rusijos gynybos ministerija sakė, jos atvers humanitarinius koridorius, kad miesto gyventojai galėtų išvykti iki 10 val., jei bus sutarta dėl pasidavimo.

Jie sako sutinkantys dėl humanitarinių koridorių ir ryte apšaudo evakuacijos vietą.

Anot jos, prie kontrolės postų laukia „patogūs autobusai“, nuvešiantys pabėgėlius į įvairias paskirties vietas. Ministerija pridūrė, kad pabėgėliai, atvyksiantys į Rusiją, per dieną nemokamai triskart gaus karšto maisto ir jiems ištisą parą bus užtikrinama medicininė pagalba.

Beveik 60 tūkst. „išgelbėtų Mariupolio gyventojų“ jau yra Rusijoje ir „dabar atvirai kalba apie visus masinius žiaurumus ir nusikaltimus, įvykdytus“ šuo uostamiesčio valdžios, nurodė Rusijos gynybos ministerija.,

Tačiau platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi I. Vereščuk sakė, kad rusai „toliau elgiasi kaip teroristai“.

„Jie sako sutinkantys dėl humanitarinių koridorių ir ryte apšaudo evakuacijos vietą“, – sakė ji.

Mariupolio pareigūnai sakė, kad okupacinių pajėgų kariai prievarta išgabeno maždaug tūkstantį miesto gyventojų į Rusiją ir atėmė iš jų ukrainietiškus pasus, galimai įvykdydami karo nusikaltimą.

I. Vereščuk laikraščiui „Ukrainska Pravda“ sakė, kad iš vaikų namų grobiami vaikai.

„Supraskite: 350 vaikų bus prievarta išvežti į Rusiją neleidus mums jų paimti“, – sakė ji.

„Aiškiai prašome: suteikite mums koridorių ir parašykite, į kokius vaikų namus jie vyksta ir kodėl. Jie iškart išvežė tuos vaikus į Rusiją. Tai terorizmas“, – kalbėjo vicepremjerė.

AFP: Kyjive per prekybos centro bombardavimą žuvo šeši žmonės

Ukrainos sostinėje Kyjive per prekybos centro bombardavimą žuvo mažiausiai šeši žmonės, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Prieš „Retroville“ prekybos centrą Kyjivo šiaurės vakaruose buvo paguldyti šeši lavonai, teigė korespondentas. 10 aukštų pastatas nukentėjo nuo galingo sprogimo, kuris gerokai apgadino šalia stovėjusius automobilius ir paliko kelių metrų skersmens kraterį.

Iš apdegusio prekybos centro pirmadienio rytą toliau rūko dūmai. Sunaikinta visa pietinė jo dalis bei automobilių aikštelėje buvęs fitneso centras. Kelių šimtų metrų spinduliu pasklido įvairios nuolaužos. Ugniagesiai ir kariai toliau ieško nukentėjusiųjų.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį AFP korespondentai pranešė, kad miestą sudrebino didžiulis sprogimas ir buvo matyti prekybos centrą apėmusios liepsnos. Pasak Ukrainos avarinių tarnybų, „dėl priešo ugnies“ keliuose pastato aukštuose kilo gaisras ir užsidegė keli automobiliai.

Vieno gyvenamojo pastato, kurio langai išdužo nuo sprogimo, gyventojai nurodė, kad prieš tai kelias dienas prie pastato stovėjo mobilusis raketų paleidimo įrenginys.

Scanpix nuotr.

Per pastarąją savaitę Kyjive surengti keli bombardavimai. Be kita ko, sekmadienį smogta daugiabučiui, sužeisti penki žmonės.

Bahamų centrinis bankas aptiko 3 mlrd. JAV dolerių su Rusija susijusiose sąskaitose

Bahamų finansų įstaigose „paslėpta“ apytikriai 3 mlrd. JAV dolerių vertės turto, kurio savininkai susiję su Rusija, pranešė šios Karibų regiono šalies centrinis bankas.

Jo duomenimis, 420 mln. dolerių laikoma su Rusijos susijusiose sąskaitose, o maždaug 2,5 mlrd. dolerių yra saugomas ar patikėjimo teise valdomas turtas, kurio galutiniai tikrieji savininkai yra iš Rusijos arba yra su ja susiję asmenys, skelbia agentūra „Reuters“.

„Šie skaičiai apima tik su tarptautinės bankininkystės ir aktyvų valdymo patikėjimo sektoriumi, kuris aptarnauja klientus iš užsienio, ir neapima jokio Rusijos turto, kuris gali būti laikomas Bahamų bankuose, aptarnaujančiuose vietos gyventojus“, – pabrėžė Bahamų centrinis bankas.

Jis nepatikslino, kiek šio su Rusija susijusio turto yra sankcionuota. Anksčiau Bahamų salos nusprendė sustabdyti visus sandorius su Rusijos subjektais, kuriems taikomos Vakarų sankcijos.

„Save the Children“: Ukrainoje didelį pavojų šiuo metu patiria 6 mln. vaikų

Dėl atakų prieš ligonines ir mokyklas Ukrainoje didelį pavojų šiuo metu patiria 6 mln. vaikų, teigia organizacija „Save the Children“.

Pasak organizacijos, dėl karo savo tėvynę jau paliko maždaug vienas iš penkių vaikų, o karo zonoje likusiems vaikams trūksta maisto, švaraus vandens, jie neturi tinkamos prieigos prie medicininės pagalbos ir yra priversti nuolat bijoti dėl savo gyvybės.

Tuo pat metu iki šiol jau apgadintos ar sunaikintos 489 mokyklos ir 43 ligoninės.

„Mokyklos turėtų būti saugi vieta vaikams, o ne baimės, traumų ar mirties vieta“, – teigė „Save the Children“ padalinio Ukrainoje vadovas Pete'as Walshas.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, karo metu jau žuvo mažiausiai 59 vaikai. Tačiau, pasak žiniasklaidos, tikrasis skaičius gali būti triženklis.

„Karo taisyklės yra labai aiškios, – teigė P. Walshas. – Vaika, ligoninės ir mokyklos nėra taikinys. Turime visais įmanomais būdais apsaugoti Ukrainos vaikus. Kiek dar žmonių turi mirti, kad šis karas pasibaigtų?“

OHCHR: nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 902 civiliai

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau nukentėjo 2 361 civilis, remdamasis Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR), praneša portalas „Ukrinform“.

„Nuo Rusijos Federacijos ginkluoto puolimo prieš Ukrainą pradžios 2022 metų vasario 24 dieną 4 val. ryto Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) šalyje užregistravo 2 361 civilį nukentėjusįjį: 902 žuvo, o 1 459 buvo sužeisti“, – sakoma OHCHR pranešime spaudai.

Kaip pažymima pranešime, daugelio žuvusių civilių gyvybes nusinešė sprogstamieji ginklai.

Organizacija mano, kad dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.

Prancūzija įšaldė 850 mln. eurų vertės Rusijos oligarchų turto

Prancūzija įšaldė apie 850 mln. eurų vertės Rusijos oligarchų turto, pranešė prancūzų ekonomikos ministras Bruno Le Maire.

B. Le Maire sekmadienį sakė radijo stočiai RTL, kad buvo įšaldyta 539 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto, privačiose sąskaitose Prancūzijos bankuose įšaldyta dar 150 mln. eurų ir areštuotos dvi 150 mln. eurų vertės jachtos.

Prancūzija įsteigė darbo grupę, kurios tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijos oligarchams ar Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausiojo rato žmonėms. Jai pavesta surasti jų turtą Prancūzijoje ir nustatyti bankų sąskaitų, prabangių vilų ir jachtų savininkus. Šis procesas sudėtingas, nes tapatybėms paslėpti naudojama daugybė fiktyvių įmonių.

Iš Mariupolio grįžęs graikų diplomatas palygino miestą su Stalingradu ir Alepu

Graikijos diplomatas, per bombardavimą likęs apgultame Ukrainos Mariupolio mieste, sekmadienį pareiškė, kad šio miesto sunaikinimas prilygsta Stalingradui ir Alepui.

Kalbėdamas po to, kai parskrido atgal į Atėnus, kur buvo sutiktas kaip didvyris, Graikijos generalinis konsulas Mariupolyje Manolis Androulakis paragino žmones „vieningu balsu prašyti paliaubų, ugnies nutraukimo“.

„Mariupolis bus įtrauktas į sąrašą pasaulio miestų, kurie buvo visiškai sunaikinti per karą, tokių kaip Gernika, Stalingradas, Groznas, Alepas“, – oro uoste žurnalistams sakė M. Androulakis.

Diplomatas, prieš galutinai išvykdamas, praėjusią savaitę padėjo evakuotis graikų išeiviams.

Šiuo metu į civilius taikomasi beatodairiškai.

„Stengėmės išgelbėti kuo daugiau emigrantų“, – sakė M. Androulakis ir pridūrė, kad „didvyriai yra tie žmonės, kurie ten liko ir bandys kurti savo gyvenimą iš naujo“.

„Šiuo metu į civilius taikomasi beatodairiškai“, – sakė jis, atskleisdamas, kad ir pats mieste matė besimėtančias nutrauktas žmonių galūnes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Mariupolio, strategiškai svarbaus, daugiausia rusakalbių gyvenamo uosto šalies pietryčiuose, apsiaustis, kur jau daug dienų nutrauktas komunalinių paslaugų ir ryšio tiekimas, bus laikoma karo nusikaltimu.

„Mūsų miestai virto daugiaaukščiais griuvėsiais, kiekvienas rajonas panašus į siaubo filmą“, – pranešimų programėlėje „Telegram“ rašė Luhansko regiono administracijos vadovas Serhijus Gaidajus.

Atėnai praėjusį mėnesį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo apie dešimt iš 100 tūkst. graikų mažumos gyventojų. Graikų tautinė mažuma Ukrainoje gyvena nuo 18 amžiaus.

Rusijos pareigūnai patvirtino Juodosios jūros laivyno aukšto rango karininko žūtį

Rusijos Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas žuvo per kautynes apsiaustame Mariupolio mieste, Maskvai tęsiant puolimą prieš kaimyninę Ukrainą, sekmadienį pranešė pareigūnai.

„Pirmojo rango kapitonas Andrejus Nikolajevičius Palijus žuvo kovodamas, kad išvaduotų Mariupolį iš Ukrainos nacių“, – per platformą „Telegram“ parašė Sevastopolio miesto Rusijos aneksuotame Kryme gubernatorius Michailas Razvožajevas.

Sevastopolis yra pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė 2014 metais aneksuotame Ukrainai priklausančiame Kryme.

A. Palijus buvo „atviras ir padorus žmogus“, turėjęs „didelį autoritetą laivyne“, teigė M. Razvožajevas.

Sevastopolyje išrinkt Rusijos aukštųjų parlamento rūmų – Federacijos Tarybos – narė Jekaterina Altabajeva irgi patvirtino šio kariškio žūtį.

„Sevastopolis padyrė sunkią, nepataisomą netektį“, – sakoma J. Altabajevos „Telegram“ žinutėje. Ji pridūrė, kad A. Palijus žuvo per „mūšius dėl Mariupolio išvadavimo iš nacių“.

Rusijos gynybos ministerija šio fakto kol kas nepatvirtino.

Rusija, vasario 24 dieną pradėjusi karinę invazija į Ukrainą, reikalavo, kad kaimyninė šalis niekada neįstotų į NATO, taip pat teigė sieksianti jos „demilitarizacijos“ ir „denacifikacijos“.

Rusijos kariai atakavo karinio mokymo teritoriją Rivnėje

Rusijos kariai paleido dvi raketas į karinio mokymo teritoriją Rivnės mieste Ukrainos vakaruose, BBC cituoja regiono administracijos vadovą Vitalijų Kovalą.

Jis vaizdo įraše sakė, kad raketos buvo paleistos kovo 21-osios rytą.

BBC negalėjo nepriklausomai patikrinti šios informacijos.

Ukraina: avarija Sumų chemijos gamykloje – suvaldyta

Gelbėtojams pavyko suvaldyti dėl Rusijos karių apšaudymo kilusią avariją Sumų chemijos gamykloje „Sumychimprom“, Ukrainos valstybinę pagalbos tarnybą cituoja portalas „Ukrinform“.

Tarnyba programėlėje „Telegram“ pranešė, kad 7.30 val. vietos laiku vyko darbai siekiant užlopyti apgadintą vamzdyną „Sumychimprom“ teritorijoje. Jos darbuotojai toliau mėgina išsklaidyti pasklidusį amoniako debesį. Pasak tarnybos, nelaimės metu sužeistas vienas žmogus, jis yra šios gamyklos darbuotojas.

Odesoje pastebėtas padidėjęs Rusijos dronų aktyvumas

Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje sekmadienį užfiksuota, kad virš miesto ir jo apylinkių padaugėjo Rusijos dronų.

„Tačiau viskas ramu, atakų nėra“, – sakė regiono kariuomenės vadas Maksimas Marčenka laikraščiui „Ukrayinska pravda“.

Pasak jo, Ukrainos oro pajėgos apšaudė priešo dronus. „Jau patvirtinta, kad kai kurie iš šių dronų buvo numušti“, – sakė jis.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Odesa nuo Rusijos invazijos į Ukrainą kol kas iš esmės nenukentėjo.

Ukraina skelbia numušusi vieną lėktuvą, dvi raketas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmadienio rytą pranešė, kad per pastarąją parą numušė vieną Rusijos lėktuvą, keturis nepilotuojamus orlaivius ir dvi raketas.

Ukrainiečių teigimu, rusų okupantai užgrobtose vietovėse terorizuoja vietos gyventojus ir plėšikauja.

Prašydamas Izraelio pagalbos Ukrainai V. Zelenskis priminė Holokausto tragediją

V. Zelenskis sekmadienį emocingame kreipimesi į Izraelį ragino žydų valstybę užimti griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu ir lygino Rusijos invaziją jo šalyje su nacistinės Vokietijos veiksmais.

Kreipdamasis į žydų valstybės įstatymų leidėjus per vaizdo konferencijų platformą „Zoom“, V. Zelenskis sakė, jog Izraeliui, bandančiam atlikti tarpininko tarp Rusijos ir Ukrainos vaidmenį, atėjo laikas apsispręsti, kurią pusę palaikyti.

Prezidentas sakė, kad Izraelis turėtų pasekti savo Vakarų sąjungininkių pavyzdžiu ir imtis sankcijų prieš Rusiją bei tiekti Ukrainai ginklus.

„Galima ilgai klausinėti, kodėl negalime gauti iš jūsų ginklų arba kodėl Izraelis neįvedė Rusijai griežtų sankcijų, kodėl nespaudžia rusiško verslo, – kalbėjo V. Zelenskis. – Tačiau atsakymą vis tiek turite pasirinkti jūs, brangūs broliai ir seserys. Ir su tuo atsakymu jums teks gyventi, Izraelio tauta.“

Prezidentas, pastaruoju metu kreipęsis į virtinės valstybių parlamentus su panašiomis emocingomis kalbomis, nekart lygino Rusijos agresiją prieš Ukrainą su Holokaustu, bandydamas telkti paramą savo šaliai. Tokį palyginimą piktai pasmerkė Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“, pareiškęs, kad V. Zelenskis trivializuoja Holokaustą.

V. Zelenskis kaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis siekia įgyvendinti Ukrainoje „galutinį sprendimą“ – šią sąvoką (vok. Endlösung) naciai vartojo apibūdinti planą išnaikinti visus Europos žydus.

„Jūs prisimenate tai. Esu tikras – niekada nepamiršite! – kalbėjo V. Zelenskis. – Tačiau išgirskite, kas dabar skamba Maskvoje. Išgirskite, kaip vėl sakomi tie patys žodžiai: „Galutinis sprendimas“. Tačiau šįkart jau kalbama apie mus, apie „ukrainiečių klausimą“.“

V. Zelenskis, kuris pats yra žydas, taip pat priminė, kad Rusijos pajėgų raketa smogė Babyn Jarui – daubai Kijevo šiaurinėje dalyje, kur 1941 rugsėjo pabaigoje naciai sušaudė 50–70 tūkst. Kyjivo gyventojų, daugiausia žydų. Dabar čia veikia Ukrainos pagrindinis Holokausto memorialas.

„Izraelio tauta, matei, kaip rusų raketos smogė Kijevui, Babyn Jarui. Žinai, kokia tai žemė. Ten palaidota per 100 tūkst. Holokausto aukų. Ten senovinės Kyjivo kapinės. Ten žydų kapinės. Į tą vietą smogė rusų raketos“, – sakė ukrainiečių prezidentas.

Pasitelkdamas tokią jautrią retoriką V. Zelenskis akivaizdžiai bandė užmegzti ryšį su auditorija. Izraelis buvo įkurtas 1948 metais kaip priebėga žydams po Holokausto. Šalyje gyvena dešimtys tūkstančių senyvo amžiaus žmonių, išgyvenusių Holokaustą, o daugelis jos lyderių yra išgyvenusiųjų vaikai.

V. Putinas siekė vaizduoti ukrainiečius kaip neonacius, bandydamas pateisinti karą prieš šią provakaroietišką valstybę. Tačiau istorikai smerkia tokią V. Putino retoriką kaip dezinformaciją ir cinišką taktinį žingsnį siekiant įgyvendinti savo tikslus, pabrėždami, kad Ukraina yra demokratiška valstybė, vadovaujama prezidento žydo.

Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas), kurio velionis tėvas buvo išgyvenęs Holokaustą, padėkojo V. Zelenskiui už jo kalbą.

„Toliau kiek galėdami padėsime Ukrainos žmonėms ir niekada neatsuksime nugaros žmonėms, žinantiems karo siaubą“, – sakė jis.

Tačiau Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“, anksčiau pasmerkęs V. Putino retoriką, taip pat išsakė griežtos kritikos V. Zelenskiui, nors jo konkrečiai neįvardijo.

„Propagandinis diskursas, lydintis dabartinius karo veiksmus, persunktas neatsakingų pareiškimų ir visiškai netikslių palyginimų su nacių ideologija ir veiksmais prieš Holokaustą ir jam vykstant, – nurodė centras. – „Yad Vashem“ smerkia tokį istorinių Holokausto faktų trivializavimą ir iškraipymą.“

Izraelio visuomenė didžia dalimi palaiko vasario 24 dieną Rusijos užpultą Ukrainą. Keli tūkstančiai žmonių, daugelis nešini Ukrainos vėliavomis, sekmadienį susirinko Tel Avivo pagrindinėje aikštėje per didžiulį ekraną stebėti V. Zelenskio kreipimosi.

Tačiau Izraelio vyriausybė laikosi atsargios pozicijos, bandydama atlikti tarpininkės vaidmenį. Ministras pirmininkas Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) kovo 5 dieną atvyko neskelbto vizito į Maskvą, kad susitiktų su V. Putinu. Po to Izraelio premjeras mažiausiai du kartus kalbėjosi su Rusijos lyderiu, bent šešis kartus – su V. Zelenskiu, nurodo jo kanceliarija.

Izraelio užsienio reikalų ministras griežtai pasmerkė Rusijos invaziją. Tuo metu N. Bennettas naudoja atsargesnę retoriką, bandydamas išlaikyti neutralumą.

Tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje gyvena didžiulės žydų bendruomenės, ir Izraelis bando laviruoti tarp Kyjivo ir Maskvos. Izraelis taip pat palaiko gerus darbinius ryšius su Rusijos kariuomene kaimyninėje Sirijoje, kur abi yra įsteigusios specialią ryšio liniją, skirtą išvengti abiejų šalių karo lėktuvų susidūrimo.

Izraelis perdavė Ukrainai ne vieną toną humanitarinės pagalbos ir vėliau šią savaitę Ukrainos vakaruose ketina atidaryti specialią lauko ligoninę. Tačiau jis atsisako tiekti Ukrainai ginkluotę ar imtis sankcijų prieš Rusiją ar jos oligarchus, kurių dalis yra žydai ir palaiko tvirtus ryšius su Izraeliu.

V. Zelenskis pabrėžė, jog tai turi pasikeisti.

„Kiekvienas Izraelyje žino, kad jūsų priešraketinė gynyba – pati geriausia. Ji galinga. Kiekvienas žino, kad jūsų ginklai – galingi. Kiekvienas žino, kad jūs šaunuoliai. Jūs mokate ginti jūsų interesus, savo tautos interesus. Ir jūs galite padėti mums apsiginti, apginti ukrainiečius ir Ukrainos žydus“, – sakė jis.

JK: artimiausiomis savaitėmis Rusija veikiausiai teiks pirmenybę Kyjivo apgulčiai

Manoma, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos kariai teiks pirmenybę Ukrainos sostinės Kyjivo apgulčiai, naujausią Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitą cituoja CNN.

„Nepaisant tolesnės pažangos stokos, Kyjivas išlieka pagrindiniu Rusijos kariniu tikslu“, – teigė ministerija ir pridūrė, kad „į šiaurę nuo Kyjivo tęsiasi intensyvios kautynės“.

Pasak ministerijos, iš šiaurės rytų sostinę mėginančios pasiekti Rusijos pajėgos sustojo, o iš Hostomelio miesto judančius karius atrėmė „nuožmus ukrainiečių pasipriešinimas“. Remiantis ataskaita, didžioji Rusijos karių dalis išlieka per 25 kilometrus nutolusi nuo Kyjivo centro.

Iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,1 mln. pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,1 mln. pabėgėlių, Lenkijos sienos apsaugos tarnybą cituoja BBC.

Tačiau atvykėlių skaičiai pastarosiomis dienomis šiek tiek sumažėjo. Sekmadienį Lenkijos sieną kirto 33 800 žmonių – 16 proc. mažiau nei šeštadienį. Tuo metu iki pirmadienio 6 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku sieną buvo kirtę 5 700 žmonių, arba 17 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu šeštadienį.

Kai kurie į Lenkiją atvykę ukrainiečiai jau iškeliavo į kitas šalis. Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, Lenkijoje liko apie 1,2 mln. žmonių iš Ukrainos.

S. Cichanouskaja: Baltarusijos reguliariosios armijos kariai atsisako peržengti Ukrainos sieną

Viena iš demokratinės Baltarusijos lyderių Svetlana Cichanouskaja teigia, kad Rusijos sukeltam karui Ukrainoje priešinasi ne tik pilietinė baltarusių visuomenė, bet ir Aliaksandro Lukašenkos režimo rėmėjai.

„Net ir Lukašenkos rėmėjai priešinasi karui. Mes matome, kad yra daug nepasitenkinimo ir pačioje politinėje nomenklatūroje ir armijoje. Žmonės nenori tapti tokie kaip Rusija. Būtent todėl Baltarusijos reguliariosios armijos kariai atsisako peržengti Ukrainos sieną. Todėl baltarusiai bando pabėgti iš Baltarusijos, nes mums būti kartu su Rusija reiškia kariauti“,– pirmadienį Vilniuje vykstančiame tarptautiniame Kalinausko forume sakė S. Cichanouskaja.

Be to, jos teigimu, yra ir baltarusių, kurie ginklu stojo prieš Ukrainą užpuolusią Rusiją.

EPA-ELTA nuotr.

„Baltarusiai stovi kartu su Ukraina, nors ir mūsų pačių valstybė yra okupuota. Baltarusiai kovoja už savo ateitį ir už laisvę ne tik savo teritorijoje, bet ir Ukrainoje. Ukrainoje kovoja baltarusių batalionas, pavadintas Kalinausko vardu. Ten kovoja jau 200 karių. 300 karių dar rengiami“, – sakė ji, pažymėdama, kad pasaulis neturėtų dėti vilčių susitarti su agresiją vykdančių nedemokratinių režimų lyderiais.

„Turime išmokti vieną pamoką – perauklėti diktatorių negalima ir su jų elgesiu negalima susitaikyti. Lukašenka ir Putinas mano, kad jie yra nebaudžiami. Lukašenka galvoja, kad jis galės tapti taikdariu tarp Ukrainos ir Rusijos. Tačiau taip neturėtų įvykti“, – teigė S. Cichanouskaja.

Kaip skelbta anksčiau, yra informacijos, kad Baltarusijos kariai gali įsitraukti į ginkluotą Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 115 vaikų

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 115 vaikų, remdamasis ukrainiečių generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak prokuratūros, sužeisti dar 148 vaikai. Daugiausiai aukų užfiksuota Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Mykolajivo, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse. Per bombardavimus ir apšaudymus taip pat jau apgadinta daugiau kaip 530 švietimo įstaigų, iš jų 72 – visiškai sunaikintos.

ES: Rusijos puolimas prieš Mariupolį – „didžiulis karo nusikaltimas“

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pirmadienį pasmerkė Rusijos puolimą prieš Ukrainos Mariupolio uostamiestį kaip „didžiulį karo nusikaltimą“, Bendrijai diskutuojant dėl tolesnių sankcijų Maskvai.

„Tai, kas dabar vyksta Mariupolyje, yra didžiulis karo nusikaltimas – viskas naikinama ir bombarduojama, visi žudomi“, – prasidėjus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui sakė J. Borrellis.

Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) taip pat griežtai pasmerkė Rusijos pajėgų Ukrainoje vykdomą civilių bombardavimą.

„Turės spręsti teismai, bet mano požiūriu, tai akivaizdžiai ir neabejotinai yra karo nusikaltimai“, – sakė ji.

Turės spręsti teismai, bet mano požiūriu, tai akivaizdžiai ir neabejotinai yra karo nusikaltimai.

„Dėl to visiškai aišku, kad mes, kaip Europos Sąjunga, kaip pasaulio bendrija, tikinti taisyklėmis grindžiama tarptautine tvarka, privalome aiškiai izoliuoti šį režimą“, – pridūrė A. Baerbock.

J. Borrellis sakė, kad ministrai aptars tolesnę pagalbą Ukrainai, taip pat spręs, ar imtis naujų sankcijų prieš Rusijos naftos ir dujų sektorius, kurios papildytų virtinę anksčiau paskelbtų baudžiamųjų ekonominių priemonių.

Nemažai ES šalių, tarp jų Baltijos valstybės, ragina skelbti embargą rusiškų energijos išteklių importui. Tačiau tam nelinkusi pritarti didžiausia Europos ekonomika Vokietija, vis dar smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų.

„Manau, yra neišvengiama pradėti kalbėti apie energetikos sektorių, ir mes tikrai galime kalbėti apie naftą, nes ji yra didžiausias Rusijos biudžeto pajamų šaltinis, be to, yra gana lengvai pakeičiama“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) sakė, kad „žvelgiant į sugriovimų Ukrainoje mastą, labai sunku, mano požiūriu, rasti argumentų tvirtinti, kad mes neturėtume imtis (Rusijos) energetikos sektoriaus, ypač naftos ir anglių“.

Danijos diplomatijos vadovas Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas) pasisakė už tai, kad Rusijos laivams būtų uždrausta švartuotis ES uostuose ir būtų blokuotas krovinių pervežimas antžeminiu transportu, Lenkijai paraginus skelbti prekybos embargą.

A. Baerbock nepalaikė raginimų nedelsiant nutraukti rusiškų energijos išteklių importą, tačiau sakė, kad Berlynas „palaipsniui ir visu greičiu“ atsikratys priklausomybės nuo iškastinio kuro.

TATENA: Ukrainoje pagaliau atlikta Černobylio AE personalo rotacija

Ukrainai pirmą kartą nuo praėjusio mėnesio, kai įsiveržusios Rusijos pajėgos užėmė Černobylio atominę elektrinę (ČAE), sekmadienį pavyko pakeisti jėgainėje dirbančius darbuotojus, pranešė JT branduolinės energetikos priežiūros agentūra.

Kyjivas pranešė Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), kad maždaug pusė personalo, beveik keturias savaites dirbusio Rusijos kontroliuojamame komplekse, sekmadienį „pagaliau“ sugebėjo grįžti namo, nurodė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis).

Scanpix nuotr.

Išvykusius darbuotojus pakeitė kiti ukrainiečių darbuotojai, vėlai sekmadienį paskelbtame pareiškime pridūrė R. Grossi.

„Tai, kad kai kurie Černobylio atominės elektrinės darbuotojai buvo pakeisti ir grįžo pas savo šeimas, yra teigiamas, nors ir labai pavėluotas, pokytis“, – pažymėjo R. Grossi.

„Jie nusipelnė mūsų visokeriopos pagarbos ir susižavėjimo, nes dirbo tokiomis itin sudėtingomis sąlygomis. Jie ten dirbo per ilgai. Nuoširdžiai tikiuosi, kad likusieji šios pamainos darbuotojai taip pat netrukus galės būti pakeisti“, – pridūrė jis.

Vasario 24 dieną Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, ir kariuomenė iš karto užėmė Černobylio kompleksą – vietą, kur 1986 metais įvyko didžiausia visų laikų branduolinė katastrofa.

Nuo invazijos dienos objektą prižiūri apie 100 technikų, saugomų ginkluotų kariškių.

Anot TATENA, R. Grossi, anksčiau išreiškęs didelį susirūpinimą dėl komplekse dirbančių ukrainiečių darbuotojų gerovės, „pasveikino žinią apie dalinę darbuotojų rotaciją“.

„Iki šiandien atliktos rotacijos vietoje dirbo ta pati darbuotojų pamaina nuo Rusijos pajėgų įžengimo į teritoriją išvakarių“, – pridūrė agentūra.

Lieka neaišku, kodėl rusų kariai užėmė Černobylio elektrinę, kur budriai stebimas betoniniu ir švininiu sarkofagu uždengtas sprogęs reaktorius, o likę trys reaktoriai yra išmontuojami.

2017 metais ši jėgainė buvo vienas iš kelių Ukrainos objektų, paveiktų, kaip įtariama, iš Rusijos surengtos masinės kibernetinės atakos. Per tą išpuolį trumpam buvo išjungta ČAE spinduliuotės stebėsenos sistema.

Apšaudymo Kyjivo Podilskio rajone aukų padaugėjo iki aštuonių

Rusijos kariuomenės apšaudymo Ukrainos sostinės Kyjivo Podilskio rajone aukų padaugėjo iki mažiausiai aštuonių.

Tai, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra, skelbia portalas „Sky News“.

Kiek anksčiau miesto meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad per apšaudymą pataikyta į prekybos centrą ir kelis gyvenamuosius namus.

V. Putino sąjungininkas G. Timčenka pasitraukė iš „Novatek“ valdybos

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje į Vakarų sankcijų sąrašus patekęs ilgametis V. Putino sąjungininkas Genadijus Timčenka pirmadienį pasitraukė iš dujų tiekimo kompanijos „Novatek“ valdybos, praneša agentūra „Reuters“.

Rusijos didžiausia privati gamtinių dujų gamintoja „Novatek“ nenurodė jokios G. Timčenkos pasitraukimo priežasties. Nuo 2009 metų kompanijos valdybai priklausančio oligarcho atstovas taip pat atsisakė pakomentuoti.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) praėjusį mėnesį įvedė sankcijas su V. Putinu susijusiems milijardieriams, įskaitant G. Timčenką. Pastarasis nuo 2014 metų jau įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.

G. Timčenka praėjusiais metais buvo šeštas turtingiausias Rusijos žmogus. Pasak leidinio „Forbes“, jo turtas siekė 22 mlrd. JAV dolerių (apie 20 mln. eurų).

Rusija pespėja, kad Europos naftos embargas „smogtų visiems“

Rusijos naftos importo embargas, kurio reikalauja kai kurios Europos šalys dėl Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje, turėtų tiesioginį poveikį pasaulinei naftos rinkai, pirmadienį pareiškė Kremlius.

ES užsienio reikalų ministrams susitikus aptarti naujų sankcijų Maskvai, Kremliaus atstovas žinisklaidai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad naftos embargas „yra sprendimas, kuris smogs visiems“.

Kyjive – 35 val. trukmės komendanto valanda

Ukrainos sostinėje vėl skelbiama sugriežtinta komendanto valanda. Apie tai pranešė Kyjivo meras Vitalijus Kličko.

Šiuo laikotarpiu nedirbs parduotuvės, vaistinės, degalinės ir kitos įstaigos.

„Todėl prašau visų likti namuose arba slėptuvėse. Mieste galės judėti tik specialius leidimus turinčios transporto priemonės. Laikomės karo padėties taisyklių. Tikime savo ginkluotosiomis pajėgomis!“ – rašė V.Klyčko.

Kyjive komendanto valanda prasidės pirmadienį 20 val. ir tęsis iki kovo 23 d. 7 val. ryto.

A new 35 hour curfew has been announced in Kyiv.

Running from 8pm tonight until 7am on Wednesday.

Authorities say anyone seen on the streets (without a special pass or not making their way to a shelter) will be considered an enemy.

— James Waterhouse (@JamWaterhouse) March 21, 2022

Charkive sugriauta beveik 1 tūkst. pastatų

Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė, kad mieste buvo sugriauti 972 namai, iš kurių 778 buvo daugiaaukščiai gyvenamieji namai.

„Šiai dienai sugriauti 972 mūsų namai, iš kurių 778 daugiaaukščiai gyvenamieji namai“, – sakė M.Terechovas.

Latvijos vyriausybė ketina uždrausti Rusijos laivams įplaukti į Latvijos uostus

Latvijos vyriausybė planuoja priimti sprendimą uždrausti Rusijos laivams įplaukti į Latvijos uostus, pirmadienį TV3 televizijai sakė susisiekimo ministras Talis Linkaitis.

Jis pabrėžė, kad nepaisant Rusijos ir Baltarusijos įmonėms taikomų sankcijų, krovinių judėjimas ir toliau vyksta.

Susisiekimo ministerija ragino šalies uostų administracijas, kad jos neleistų įplaukti su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams, tačiau uostai į tokį raginimą nekreipia dėmesio, pripažino ministras.

„Su Rusijos vėliava plaukiojantys laivai ir toliau įplaukia į Latvijos uostus, o tai, mano nuomone, yra nepriimtina, todėl vyriausybėje rengiame atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo T. Linkaitis.

„Tikėjomės, kad Europos Sąjunga priims bendrą sprendimą. Matome, kad yra šalių, kurios tam griežtai prieštarauja, todėl akivaizdu, kad sprendimas bus regioninis“, – sakė Latvijos ministras ir pridūrė, kad tai gali būti Baltijos šalių sprendimas.

Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę taip pat teigė, kad tokį sprendimą Lietuva galėtų priimti kartu su kitomis regiono šalimis, nes sprendimas uždrausti Rusijos laivams įplaukti į uostus ES lygmeniu delsiamas.

Rusijai užpuolus Ukrainą, ES svarsto įvesti draudimą į Bendrijos uostus įplaukti laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava ar kitaip siejamiems su šia šalimi ar su ja susijusiais asmenimis bei įmonėmis.

Tuo tarpu BNS kalbinti Lietuvos laivų savininkų ir agentų organizacijų atstovai sakė, kad tokios sankcijos gali nepavykti įgyvendinti visa apimtimi, nes laivų sąsajas su Rusija ne visada įmanoma greitai atsekti.

V. Zelenskis ragina Europą sustabdyti visą prekybą su Rusija

V. Zelenskis pirmadienį paragino Europos lyderius sustabdyti visą prekybą su Rusija, kad būtų dar labiau padidintas spaudimas Maskvai nutraukti jau beveik mėnesį besitęsiantį puolimą prieš jo šalį.

„Prašau, nefinansuokite šios šalies, Rusijos, karo mašinos. Nė vieno euro okupantams. Uždarykite jiems visus savo uostus. Netiekite jiems savo prekių. Atsisakykite Rusijos energijos išteklių. Spauskite, kad Rusija išeitų iš Ukrainos, – kalbėjo V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi. – Tikiu, žinau, kad taika įmanoma. Tačiau jūs privalote veikti, kad taika būtų pasiekta.“

Kreipdamasis tiesiogiai į Vokietiją prezidentas sakė: „Esate stiprūs. Europa yra stipri.“

Šį kreipimąsi V. Zelenskis paskelbė kai kurioms Europos Sąjungos narėms, įskaitant Baltijos valstybes, raginant įvesti embargą rusiškų energijos išteklių importui. Tačiau tam nelinkusi pritarti didžiausia Europos ekonomika Vokietija, vis dar smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiko aptarti padėties Ukrainoje ir galimybės sugriežtinti sankcijas Rusijai.

Anksčiau pirmadienį Kremlius įspėjo, kad naftos embargas „smogtų visiems“.

„Toks embargas labai rimtai paveiktų visą pasaulio naftos rinką, labai rimtai neigiamai paveiktų energetinę pusiausvyrą Europos žemyne“, – sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jungtinės Valstijos anksčiau šį mėnesį uždraudė rusiškos naftos ir dujų importą. Jungtinė Karalystė paskelbė, kad rusiškos naftos importą nutrauks iki šių metų pabaigos.

Ukraina: Rusijos pajėgos sugriovė namų Odesoje

Odesos valdžia apkaltino Rusijos pajėgas pirmadienį smogus šiam Juodosios jūros uostamiesčiui ir sugriovus civilių gyventojų namų.

Miesto taryba pranešė, kad žuvusiųjų nėra, o gelbėjimo tarnybos greitai užgesino kilusį gaisrą.

Įvykio vietoje apsilankęs Odesos meras Henadijus Truchanovas pasakė: „Mes neišvyksime iš Odesos ir kovosime už savo miestą.“

Ukrainos pietvakarinėje dalyje esanti Odesa iki šiol daugiausia išvengė karo veiksmų, nors netoli jos Juodojoje jūroje dislokuoti Rusijos kariniai laivai.

Rusams apšaudžius prekybos centrą Kyjive, žuvo 8 žmonės

Ukrainos sostinėje Kijeve per naktį apšaudant kelis pastatus ir prekybos centrą žuvo aštuoni žmonės, pranešė generalinė prokuratūra.

Rusijos kariai pastatus apšaudė raketomis, nurodė prokuratūra. To nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Nuotraukose ir vaizdo įrašuose iš miesto šiaurės vakariniame pakraštyje esančios vietos matyti griuvėsiai.

Pasak V. Klyčko, taip pat buvo apgadinti šeši gyvenamieji namai, dvi mokyklos ir vaikų darželis.

Ukrainoje planuojami aštuoni humanitariniai koridoriai

Pirmadienį planuojama atidaryti aštuonis humanitarinius koridorius, kuriais civiliai gyventojai galės pabėgti nuo karo Ukrainoje, praneša Ukrainos valdžia.

Koridoriais važiuos autobusai, kuriais bus evakuojami žmonės ir pristatoma pagalba, sakė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Scanpix nuotr.

Žmonės iš apgulto Mariupolio uostamiesčio apylinkių bus vežami į pietryčių Ukrainos miestą Zaporižią. Arčiau sostinės planuojama evakuacija iš apgultų vietovių į šiaurę ir rytus nuo sostinės Kyjivo, nurodoma plane.

Taip pat planuojama evakuacija iš didesnių Severodonecko ir Lysičansko rajonų Luhansko regione į Bachmuto miestą kaimyniniame Donecko regione.

Kremlius nori daugiau „dinamiškumo“ iš Ukrainos pusės dėl prezidentų lygio derybų

Kremlius teigia, kad kol kas neįvykdytos sąlygos Rusijos ir Ukrainos vadovams susitikti ir aptarti Rusijos invazijos nutraukimą.

„Jie neturi nieko apčiuopiamo, jokio susitarimo, nuo kurio būtų galima pradėti“, – sakė Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas komentaruose, kuriuos citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Jis sakė, kad reikia daugiau „dinamikos“ iš Ukrainos pusės, kad būtų galima apsvarstyti susitarimą, dėl kurio būtų verta surengti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą.

„Kas nors, kas turi įtakos Kijevui, turėtų ja pasinaudoti, kad Kijevas būtų atviresnis deryboms ir konstruktyvesnis šiose derybose“, – sakė D. Peskovas.

Tuo tarpu, pasak TASS, apie paliaubų atnaujinimą derybų su Ukraina metu nekalbama, nes esą „bet kokią pertrauką nacionalistiniai daliniai išnaudoja persigrupavimui, tęsia išpuolius prieš Rusijos kariuomenę“, – sakė D. Peskovas.

Rusija teigia per dvi operacijas nukovusi 80 ukrainiečių ir 60 paėmusi į nelaisvę

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, per Rusijos ataką prieš mokymo objektą šiaurės vakarų Ukrainoje žuvo daugiau nei 80 žmonių.

Raketos ataka buvo įvykdyta Nova Liubomyrkos vietovėje Rivnės provincijoje, pranešė ministerija.

Per atskirą incidentą daugiau nei 60 Ukrainos karių grupė pasidavė ir buvo paimta į nelaisvę, užėmus Ukrainos karinę bazę Kyjivo priemiestyje, pranešė ministerija.

Nei vienas pranešimas negalėjo būti nepriklausomai patikrintas.

Rusijos saugumo tarnyba ragina nedelsiant uždrausti „Meta“

Rusijos nacionalinio saugumo tarnyba FSB pirmadienį paprašė teismo „nedelsiant“ uždrausti JAV technologijų milžinę „Meta“, apkaltinusi ją dirbant prieš Maskvos interesus, kai ši vykdo „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.

Teismas svarsto prokurorų prašymą priskirti „Meta“ – „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ patronuojančią bendrovę - „ekstremistinėms“ organizacijoms ir ją uždrausti. Šis žingsnis yra dalis didžiulių Maskvos pastangų griežtai atriboti rusus nuo prieinamos informacijos apie karą Ukrainoje.

„Meta organizacijos veikla nukreipta prieš Rusiją ir jos ginkluotąsias pajėgas“, – Maskvos Tverės apygardos teismui sakė FSB atstovas Igoris Kovalevskis, pranešė Rusijos naujienų agentūros. „Prašome (teismo) uždrausti „Meta“ veiklą ir įpareigoti nedelsiant vykdyti šią nutartį“, – sakė jis.

Prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 d. pasiuntus karius į Ukrainą, valdžia Rusijoje užblokavo prieigą prie „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“.

„Meta“ kovo 10 d. paskelbė, kad platformos leis skelbti tokius pareiškimus kaip „mirtis rusų įsibrovėliams“, bet ne grasinimus civiliams. Tačiau kalbant apie žalos kontrolę „Meta“ pasaulinių reikalų prezidentas Nickas Cleggas vėliau sakė, kad švelnesnės taisyklės taikomos tik žmonėms, skelbiantiems žinutes iš Ukrainos. Teisme „Meta“ atstovas teigė, kad „po viešų diskusijų“ bendrovė pakeitė savo politiką ir nusprendė, kad „rusofobija ir raginimai smurtauti prieš Rusijos piliečius yra nepriimtini“.

Rusijos tyrimų komitetas, tiriantis didelius nusikaltimus, pranešė, kad pradeda tyrimą „dėl neteisėtų Amerikos bendrovės „Meta“ darbuotojų raginimų nužudyti Rusijos piliečius. Generalinė prokuratūra paprašė interneto milžinę pripažinti „ekstremistine“.

„Meta“ programos turi milijardus vartotojų visame pasaulyje. „Facebook“ ir „Instagram“ buvo plačiai naudojamos Rusijoje, o pastaroji buvo populiariausia socialinės žiniasklaidos platforma tarp jaunų rusų. Daugeliui mažų Rusijos įmonių „Instagram“ buvo pagrindinė reklamos, pardavimo ir bendravimo su klientais platforma. „Twitter“ ir „Facebook“ Rusijoje nepasiekiamos nuo kovo pradžios, o „Instagram“ šalyje užblokuota prieš savaitę.

Apšaudyti taikūs mitinguotojai

Rusų okupantai pradėjo šaudyti į Chersono gyventojus, kurie šiandien išėjo į mitingą, praneša „Nexta“. Kituose kanaluose galima rasti informacijos apie per apšaudymą sužeistus žmones.

Chersono regiono tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis apie tai paskelbė „Facebook“.

„Šiandien orkai panaudojo smurtą prieš taikų mitingą Chersone. Yra aukų“, – sakė J. Sobolevskis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip vyras su Ukrainos vėliavos raiščiu buvo šūvių sužeistas. Vaizdo įraše girdėti nepertraukiamas šaudymas, matyti vėliavomis nešini žmonės, skubantys ir bėgantys padėti vyrui, kraujas ant žemės. Filmuojantis asmuo sakė, kad vyras yra pensininkas.

„Chersone rusų karo nusikaltėliai atidengė ugnį į neginkluotus žmones, taikiai protestavusius prieš įsibrovėlius“, – tviteryje parašė D. Kuleba. „Tai pasibjaurėtinas Rusijos veidas, žmonijos gėda. Turime sustabdyti Rusiją! Nustatyti jiems sankcijas, izoliuoti juos, patraukti atsakomybėn karo nusikaltėlius“, – pridūrė jis.

In Kherson, Russian war criminals opened fire at unarmed people who peacefully protested against invaders. You can see a wounded pensioner. This is the ugly face of Russia, a disgrace to humankind. We must stop Russia! Sanction them, isolate them, hold war criminals to account. pic.twitter.com/WeItSykD3q

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 21, 2022

Bombarduojamas Avdijivkas

Avdijivką ir jos apylinkes atakavo ir Rusijos lėktuvai, ir artilerija, praneša Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavelas Kirilenko.

„Remiantis operatyvine informacija, šiuo metu žinoma apie mažiausiai vieną žuvusį ir du sužeistus civilius. Apšaudymas tęsiasi“, – savo „Facebook“ puslapyje rašė P. Kirilenka.

Kyjive dėl apšaudymų buvo apgadinta daugiau nei 70 gyvenamųjų pastatų

Kyjivo miesto administracija pranešė, kad Ukrainos sostinėje dėl apšaudymo buvo apgadinta daugiau nei 70 gyvenamųjų pastatų.

„Pastatai turi įvairaus tipo apgadinimus. Ten, kur žala kritinė, gyventojai perkelti, kur nežymūs – komunalinės paslaugos gauna remonto medžiagas skubiam remontui: plėvelę langams, tvirtinimo elementus, stogo remonto medžiagas ir kt.“, – teigiama miesto administracijos pranešime.

ES smerkia Rusijos karo nusikaltimus Europoje, bet naujų sankcijų tikriausiai nesiims

Europos Sąjungos šalys pirmadienį apkaltino Rusijos kariuomenę karo nusikaltimais Ukrainoje, tačiau veikiausiai nesiims naujų sankcijų prieš Maskvą, nors visoje Europoje skamba raginimai patraukti atsakomybėn atakų prieš civilius kaltininkus.

Rusų pajėgų apsiaustame Mariupolyje augant žuvusių civilių skaičiui, Vokietijos užsienio reikalų ministrė atkreipė dėmesį, kad padaugėjo rusų atakų prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant ligonines ir teatrus.

„Turės spręsti teismai, bet mano požiūriu, tai akivaizdžiai ir neabejotinai yra karo nusikaltimai“, – sakė ji.

ES užsienio politikos vadovas J.Borrellis prieš 27-ių Bendrijos valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė, jog „tai, kas šiuo metu vyksta Mariupolyje, yra didžiulis karo nusikaltimas“.

„Viskas naikinama ir bombarduojama, visi be atrankos žudomi. Tai siaubinga“, – kalbėjo jis.

Strategiškai svarbus pietrytinis Mariupolio uostamiestis prie Azovo jūros, kurio dauguma gyventojų rusakalbiai, buvo vienas pagrindinių Maskvos puolimo taikinių. Beveik visi bandymai evakuoti iš miesto gyventojus žlugo arba pavyko tik iš dalies. Mariupolio pareigūnai sako, kad per apsiaustį jau žuvo mažiausiai 2 300 žmonių, dalis jų palaidota masiniuose kapuose.

J. Borrellis pabrėžė, kad karo teisė taip pat egzistuoja.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas renka įrodymus dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje, nors Rusija, kaip ir Jungtinės Valstijos, šio tribunolo jurisdikcijos nepripažįsta.

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) sakė, kad jo šalis „tikrai atvira kitiems mechanizmams siekiant patraukti atsakomybėn už žiaurumus, kurie šiuo metu vyksta Ukrainoje“.

Anot jo, Rusijos invazija į Ukrainą tikriausiai yra pirmasis „karas, vykstantis ir socialiniuose tinkluose, kur žmonės mato įvykius realiuoju laiku ir baisisi jais“.

„Tai kelia įniršį visuomenei Europos Sąjungoje, klausiančiai, kodėl mes negalime to sustabdyti, – sakė S. Coveney žurnalistams. – Ji nori, kad žmonės atsakytų už priimtus sprendimus ir brutalumą, kurį matome.“

Visgi panašu, kad kol kas naujų sankcijų, apimančių turto įšaldymą ir kelionių draudimą, nebus imtasi.

ES, dažnai pliekiama dėl itin lėtos reakcijos į tarptautinius įvykius, nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, per tris savaites ėmėsi sankcijų prieš 877 žmones. Tarp jų yra Rusijos prezidentas, įtakingi ministrai ir virtinė prokremliškų oligarchų.

Per beveik rekordiškai trumpą laiką taip pat buvo paskelbtos sankcijos 62 „subjektams“ – įmonėms, bankams, oro bendrovėms ir laivų statykloms. Tačiau klausimas dėl ribojamųjų priemonių energetikos sektoriui išlieka itin jautrus, turint galvoje daugelio ES valstybių priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.

Vokietijos vadovaujama šalių grupė nori, kad kol kas nebūtų imamasi naujų baudžiamųjų priemonių, būgštaujant dėl aukštų energijos kainų ir nerimaujant, kad Rusija gali nutraukti dujų eksportą į Europą. Kai kurios šalys taip pat siūlo neišnaudoti viso sankcijų arsenalo ir pasilikti galimybę imtis griežčiausių priemonių, jei Rusija, pavyzdžiui, panaudotų cheminį ginklą.

„Darome viską, kad pašalintume spragas sankcijose“, dėl kurių jau buvo sutarta, sakė A. Baerbock.

Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėjo nepasiduoti „sankcijų nuovargiui“.

„Negalime pavargti taikydami sankcijas, negalime pavargti siūlydami pagalbą Ukrainai“, – kalbėjo ministras.

Pasak G. Landsbergio, Vakarai turi nubrėžti Maskvai „raudonas linijas“.

„Matome bombarduojamus miestus, matome tūkstančius nužudytų civilių. Akivaizdu, tai dar nėra raudona linija, bet kažkur ji turi būti“, – sakė ministras žurnalistams.

G. Landsbergis taip pat sakė, kad šalys partnerės turi padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai sustiprinti gynybos pajėgumus.

„Manau, mums reikia daugiau įrangos ir pirmiausia tikrų gynybos planų Baltijos šalims, kurie atspindėtų pasikeitusią regiono strateginę realybę“, – kalbėjo ministras.

JT: iš Ukrainos jau pasitraukė beveik 3,5 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko beveik 3,5 mln. žmonių, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos, girdamos kaimynines valstybes už rodomą didžiulę užuojautą „itin sunkioje padėtyje“ atsidūrusiems pabėgėliams.

Manoma, kad savo namus jau paliko daugiau nei ketvirtadalis Ukrainos vyriausybės kontroliuojamų regionų gyventojų – per 10 mln. žmonių, įskaitant milijonus perkeltųjų šalies viduje.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) nurodė, kad nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, šalį paliko 3 489 644 žmonės. Nuo sekmadienio jų skaičius padidėjo 100 600.

„Keturias pastarąsias savaites pasaulis stebi netikėdamas savo akimis. Prarasta nesuskaičiuojama daugybė gyvybių, milijonų žmonių gyvenimas apvirto aukštyn kojomis“, – sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi (Filipas Grandis).

„Nepulti į neviltį padeda tik mūsų matoma daugybė šilto priėmimo ir rodomos užuojautos pavyzdžių, kaimyninėms šalims, ypač jų gyventojams, atvėrus savo širdis ir namų duris ukrainiečiams“, – sakė jis.

„Milijonus žmonių pasaulyje sujaudino itin sunki Ukrainos žmonių padėtis“, – sakė F. Grandi, kalbėdamas apie pabėgėlių „skausmą ir sielvartą.., netektis ir kančią“, taip pat „palengvėjimą radus saugus prieglobstį bei baimę dėl ateities“.

Moterys ir vaikai sudaro maždaug 90 proc. ukrainiečių pabėgėlių. Tarnybai tinkami vyrai nuo 18 iki 60 metų amžiaus iš Ukrainos išvykti negali.

Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) skelbia, kad tarp į užsienį pasitraukusių Ukrainos gyventojų yra daugiau kaip 1,5 mln. vaikų.

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) nurodo, kad 186 tūkst. trečiųjų šalių piliečių išvyko iš Ukrainos į kaimynines valstybes.

Praėjusio trečiadienio duomenimis, Ukrainoje yra maždaug 6,48 mln. šalies viduje perkeltų asmenų.

„Milijonai kitų žmonių bus paveikti, jei karas nesibaigs“, – pabrėžė TMO.

Iki Rusijos invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje – neįskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

JK kaltina Rusiją dėl apsimetėlių skambučių jos ministrams

Jungtinė Karalystė pirmadienį apkaltino Rusiją dėl apsimetėlių skambučių dviem vyriausybės ministrams, apsimetus Ukrainos ministru pirmininku.

JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) nurodė, kad apsimetėliams pavyko su juo pasikalbėti ketvirtadienį vaizdo skambučiu.

Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel prisipažino taip pat sulaukusi tokio skambučio, o kultūros sekretorė Nadine Dorries (Nadin Doris) sakė, kad apsimetėlio bandymas su ja pasiklabėti buvo nesėkmingas.

B. Wallace nurodė, jog užbaigė pokalbį, kai pašnekovas „pateikė keletą klaidinančių klausimų“ ir tai sukėlė jo įtarimus. Visa tai jis pavadino Rusijos „nešvariais triukais“.

Ministro pirmininko Boriso Johsono (Boriso Džonsono) atstovas Maxas Blainas (Maksas Bleinas) pirmadienį pareiškė, kad „Rusijos valstybė yra atsakinga už apsimetėlių skambučius vyriausybės ministrams praėjusią savaitę“.

JK pareigūnai nerimauja, kad Rusija, vykdydama dezinformacijos kampaniją ir siekdama pakenkti Britanijai, gali paviešinti sufalsifikuotas šių skambučių ištraukas.

M. Blainas perspėjo, kad „tai nebus paskutinis bandymas“, ir apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandant nukreipti dėmesį, kad „nuslėptų konflikto mastą ir Rusijos nesėkmes kovų lauke“.

Rusijos teismas „ekstremistiniais“ paskelbė ir uždraudė „Instagram“ ir „Facebook“

Maskvos teismas pirmadienį uždraudė socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ kaip „ekstremistines“ organizacijas, pareigūnams apkaltinus JAV technologijų milžinę „Meta“ toleruojant „rusofobiją“, Ukrainoje tęsiantis Rusijos sukeltam karui.

Maskvos Tverės rajono teismas pranešė, kad sutiko su prokurorų prašymu uždrausti abi socialinės žiniasklaidos platformas už „ekstremistinės veiklos vykdymą“, tačiau „Meta“ susirašinėjimo programėlė „WhatsApp“ nebus uždrausta, nes ji nenaudojama viešiems pareiškimams skelbti.

„Meta“ šio sprendimo kol kas nepakomentavo.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) prašė teismo nedelsiant uždrausti „Meta“ ir apkaltino ją veikiant prieš Maskvos interesus per jos karą Ukrainoje, Kremliaus vadinamą „specialia karine operacija“.

Teismas svarstė prokuratūros prašymą paskelbti „Meta“ – „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ motininę kompaniją – „ekstremistine“ organizacija ir ją uždrausti.

Šis žingsnis yra dalis didžiulių Maskvos pastangų griežtai riboti rusams prieinamą informaciją apie karą Ukrainoje.

„Organizacijos „Meta“ veikla nukreipta prieš Rusiją ir jos ginkluotąsias pajėgas“, – Maskvos Tverės rajono teismui sakė FSB atstovas Igoris Kovalevskis. Jį citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Prašome uždrausti „Meta“ veiklą ir įpareigoti ją nedelsiant įgyvendinti šį sprendimą“, – sakė jis.

Prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą, valdžia Rusijoje užblokavo „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“.

„Meta“ kovo 10 dieną paskelbė, kad šios platformos leis skelbti tokius pareiškimus kaip „mirtis rusų įsibrovėliams“, bet neleis įtikimų grasinimų civiliams.

Tačiau vėliau, tikriausiai norėdamas suvaldyti padėtį, „Meta“ valdybos pirmininkas tarptautiniams reikalams Nickas Cleggas (Nikas Klegas) sakė, kad švelnesnės taisyklės bus taikomos tik iš Ukrainos teritorijos rašantiems žmonėms.

Ar saugu skelbti pranešimus?

Teisme „Meta“ atstovas sakė, kad „po viešų debatų“ kompanija dabar pakeitė savo politiką ir laiko „rusofobiją bei raginimus griebtis smurto prieš Rusijos piliečius nepriimtinais“.

Rusijos Tyrimų komitetas sakė pradedantis tyrimą „dėl Amerikos kompanijos „Meta“ darbuotojų neteisėtų raginimų žudyti Rusijos piliečius“.

Generalinė prokuratūra paprašė priskirti šią interneto milžinę prie „ekstremistinių“ organizacijų.

Pirmadienį ekspertai teigė, kad vis dar neaišku, ar paprastiems rusams dabar neteisėta skelbti pranešimus socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“.

Teisių projekto „Net Freedoms Project“ pranešime platformoje „Telegram“ sakoma, kad rusai „Meta“ socialiniais tinklais kol kas gali „atsargiai“ naudotis.

Jame nurodoma, kad prokuratūra teigė, jog rusai negali būti persekiojami vien už tai, kad naudojasi socialine žiniasklaida.

„Tai reiškia, kad gali būti saugu turėti paskyras ir skelbti pranešimus „Instagram“ ir „Facebook“, – sakė „Net Freedoms Project“.

Tačiau aktyvistai atkreipė dėmesį, kad „Facebook“ ir „Instagram“ reklamą perkantys asmenys gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „ekstremistinių organizacijų finansavimą“.

„Meta“ turi milijardus savo programėlių vartotojų visame pasaulyje.

Socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Instagram“ buvo plačiai naudojami Rusijoje. „Instagram“ buvo populiariausia socialinės žiniasklaidos platforma tarp jaunų rusų.

Daugeliui mažų Rusijos kompanijų instagramas buvo svarbi platforma reklamai, pardavimo procedūroms ir bendravimui su klientais.

„Twitter“ ir „Facebook“ Rusijoje neprieinami nuo kovo pradžios, o „Instagram“ buvo užblokuotas prieš savaitę.

Jungtinės Tautos išreiškė susirūpinimą dėl „Facebook“ sprendimo po Maskvos invazijos į Ukrainą laikinai sušvelninti smurtinių pasisakymų politiką ir įspėjo, kad tai gali paskatinti „neapykantos kalbą“ prieš rusus.

Rusijos vyriausybė paragino gyventojus nekaupti cukraus ir grikių atsargų

Rusija turi daug cukraus ir grikių, pirmadienį pareiškė vyriausybės pirmininko pavaduotoja Viktorija Abramčenko, ragindama visuomenę nepanikuoti ir nepulti kaupti atsargų, prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus invaziją į Ukrainą.

Koordinuotas Vašingtono ir Briuselio atsakas į Ukrainoje sukeltą karą pavertė Rusiją labiausiai sankcionuota šalimi pasaulyje, o toliau augančios infliacijos fone rublis nukrito į istorines žemumas.

Precedento neturinčios Vakarų sankcijos sukėlė nerimą gyventojus, kurie puolė pirkti ilgai negendančių produktų.

„Noriu nuraminti mūsų piliečius: esame visiškai savarankiški, kai kalbama apie cukrų ir grikius“, – per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje kalbėjo V. Abramčenko.

„Nėra reikalo panikuoti, pirkti šių prekių. Jų užteks visiems. Panikos skatinamas pirkimas tik destabilizuoja platinimo tinklą“, – ramino pareigūnė.

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose plinta įrašai, kuriuose matyti tuščios lentynos ir rusai, stovintys ilgose eilėse prie cukraus.

Pasak V. Abramčenko, Rusija šiemet numato pasėti daugiau cukrinių runkelių ir grikių.

„Tai reiškia, kad naujasis derlius užtikrins cukraus ir grikių prieinamumą parduotuvių lentynose, o Rusijos konditeriai ir kepėjai gaus reikiamą cukraus kiekį“, – pridūrė V. Abramčenko.

Ji taip pat sakė, kad Rusijoje maisto trūkumas nejaučiamas, ir pridūrė, kad valdžia padidins prekių importą iš „draugiškų šalių“.

Vasario 24 dieną Putinas įvedė Rusijos karius į Ukrainą

Vakarų pasaulis į tai atsakė precedento neturinčiomis sankcijomis, o virtinė įmonių, įskaitant H&M, „McDonald's“ ir IKEA, pasitraukė iš Rusijos.

Pareigūnai Maskvoje siekia sumenkinti Vakarų bausmių poveikį, žadėdami, kad Rusija prisitaikys, o pats V. Putinas yra pareiškęs, kad šalis iš krizės išeis dar stipresnė.

Maskva: J. Bidenas sukėlė pavojų tolesniems Rusijos ir JAV santykiams

Rusija pirmadienį iškvietė JAV ambasadorių ir įteikė notą, protestuodama prieš amerikiečių prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pareiškimą dėl Maskvos sukelto karo Ukrainoje, kad rusų prezidentas Vladimiras Putinas yra „karo nusikaltėlis“.

Anot Rusijos URM, tokie veiksmai kelia pavojų šalių santykiams.

„Panašūs Amerikos prezidento pareiškimai, neverti aukšto rango valstybės pareigūno, privedė Rusijos ir Amerikos santykius prie nutrūkimo ribos“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Nuo Rusijos agresijos pradžios į tėvynę grįžo apie 400 tūkst. ukrainiečių

Nuo Rusijos agresijos pradžios į tėvynę grįžo apie 400 tūkst. Ukrainos piliečių, beveik 80 proc. jų – vyrai.

Kaip praneša naujienų agentūra UNIAN, tai pirmadienį per spaudos konferenciją Lvive pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.

„Nuo vasario 24 d. iki šiandien į šalį įvažiavo apie 400 tūkst. Ukrainos piliečių. 75-80 proc. jų – vyrai“, – sakė pareigūnas.

Anot A. Demčenkos, pasieniečiai ne visų klausia, kodėl jie grįžta į Ukrainą. „Bet dauguma jų patys aiškiai pareiškia, kad dabartinėmis aplinkybėmis negali likti nuošalyje ir ketina stoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas, jungtis prie teritorinės gynybos ar kitais jiems prieinamais būdais prisidėti prie Ukrainos pergalės“, – pabrėžė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas.

Iš Mariupolio pavyko evakuotis apie 20 Sakartvelo piliečių

Iš Mariupolio pavyko evakuotis apie 20 Sakartvelo piliečių. Tai pirmadienį pranešė šios šalies ambasadorius Ukrainoje Georgis Zakarašvilis.

„Mums žinoma, kad iš Mariupolio įstengė išeiti apie 20 Sakartvelo piliečių. Dabar jie yra Zaporižioje. Mes dedame pastangas, kad jie pasiektų Lvivą, o vėliau per Lenkiją galėtų išvykti į Sakartvelą. Tikimės, kad jiems ryt ar poryt pavyks tai padaryti“, – sakė diplomatas televizijos kanalui „Rustavi 2“.

Sekmadienį Sakartvelo URM pranešė, kad nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos agresija, iš Ukrainos buvo evakuota apie 2 tūkst. kartvelų. Jie kasdien autobusais išvažiuoja iš Lvivo į Varšuvą. Sakartvelo piliečiai organizuotai išvyksta ir per Rumuniją.

Ukraina ragina Kiniją atlikti „svarbų vaidmenį“ sprendžiant konfliktą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Kiniją atlikti „svarbų vaidmenį“ sprendžiant Kyjivo ir Maskvos konfliktą.

„Mes pritariame Pekino pozicijai dėl būtinybės rasti politinį karo prieš Ukrainą sprendimą ir raginame Kiniją, kaip pasaulinę galią, atlikti svarbų vaidmenį šiose pastangose“, – tviteryje pareiškė D. Kuleba.

For decades, the Ukrainian-Chinese relations have been based on mutual respect, understanding and benefit. We share Beijing’s position on the need to find a political solution to the war against Ukraine and call on China as a global power to play an important role in this effort.

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 21, 2022

Šis raginimas nuskambėjo Kyjivui praėjusią savaitę paraginus Pekiną pasmerkti prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.

Kinija, kaip ir Rusija, priešiškai nusistačiusi Jungtinių Valstijų atžvilgiu ir tyli dėl V. Putino veiksmų Ukrainoje. Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo Kinijos kolegą Xi Jinpingą, kad Pekinas sulauks „padarinių“, jei teiks materialinę paramą Maskvai.

Kinijos ambasadorius JAV sekmadienį pareiškė, kad jo šalis nesiunčia Rusijai ginklų, kad jie būtų panaudoti Ukrainoje, tačiau visiškai neatmetė tokios galimybės, kad Pekinas ateityje gali tai daryti. Kitos Vakarų šalys taip pat ragino Kiniją pasmerkti V. Putino veiksmus Ukrainoje.

Rusijos kariuomenė paėmė į nelaisvę Beryslavo merą

Beryslavo meras Oleksandras Šapovalovas ir vietos aktyvistas jau beveik tris dienas laikomi okupantų nelaisvėje. Tai paskelbė Chersono srities karinės administracijos vadovas Henadijus Laguta.

„Kovo 19 d. apie 11 val. rašistai pagrobė Berislavo merą Oleksandrą Šapovalovą ir kitą vietos aktyvistą. Jie jau tris dienas yra nelaisvėje“, – sakė jis.

Ukraina kaltina Rusiją šaudžius į protestuotojus okupuotame mieste

Ukraina pirmadienį paskelbė, kad Rusijos pajėgos šaudė į žmones, protestavusius rusų užimtame pietiniame Chersono mieste.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti šūvių sužeistas vyras su Ukrainos vėliavos spalvų raiščiu.

Įraše nuolat girdisi šūviai, jame matomi bėgantys ir padėti sužeistajam skubantys žmonės su vėliavėlėmis, kraujas ant žemės.

Įraše kalbantis žmogus sako, kad sužeistasis yra pensininkas.

„Chersone rusų karo nusikaltėliai pradėjo šaudyti į neginkluotus žmones, taikiai protestavusius prieš įsibrovėlius“, – tviteryje parašė D. Kuleba.

„Tai bjaurus Rusijos veidas, žmonijos gėda. Privalome sustabdyti Rusiją! Skelbkite jiems sankcijas, izoliuokite juos, patraukite karo nusikaltėlius atsakomybėn“, – pridūrė ministras.

Maždaug 200 tūkst. gyventojų turintis Chersonas yra netoli Krymo. Rusų pajėgos į Ukrainą vasario 24 dieną įsiveržė keliomis kryptimis, taip pat ir iš šio Rusijos 2014 metais aneksuoto Ukrainos pusiasalio.

Chersonas yra pirmas Rusijos pajėgų užimtas miestas – Maskva jį okupavo pirmą invazijos savaitę.

Žmonės Chersone nuolat rengia demonstracijas prieš rusų kontrolę mieste.

Vietos žiniasklaida kelis kartus pranešė, kad rusų pajėgos šaudė į protestuotojus.

Rusija traukiasi iš taikos derybų su Japonija dėl Tokijo reakcijos į karą Ukrainoje

Rusija pirmadienį pareiškė, kad dėl griežtos Tokijo reakcijos į Maskvos karą Ukrainoje atsisako derybų su Japonija dėl oficialios Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties pasirašymo.

Šį sprendimą Maskva priėmė Japonijai kartu su Didžiojo septyneto (G-7) partnerėmis ėmus spausti ją dėl veiksmų Ukrainoje ir paskelbus sankcijas Rusijos finansų įstaigoms ir mikroschemų eksportui.

Japoniją ir Rusiją sieja sudėtingi santykiai, o po Antrojo pasaulinio karo jos taip ir nepasirašė taikos sutarties dėl užsitęsusio ginčo dėl keturių salų, į kurias Maskva pareiškė pretenzijas paskutinėmis konflikto dienomis.

„Dabartinėmis sąlygomis Rusijos pusė neketina tęsti derybų su Japonija dėl taikos sutarties, nes neįmanoma aptarti pagrindinio dvišalių santykių dokumento su šalimi, kuri užėmė atvirai priešišką poziciją ir siekia pakenkti mūsų šalies interesams“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Maskva taip pat pareiškė, kad nutraukia bevizį režimą Japonijos piliečiams lankytis ginčijamose salose ir pasitraukia iš derybų dėl bendros ekonominės veiklos šiose salose.

„Visa atsakomybė už žalą mūsų dvišaliam bendradarbiavimui ir pačios Japonijos interesams tenka... Tokijui“, – pareiškė Rusijos URM, kaltindama Japoniją „sąmoningai pasirinkus antirusišką kursą“.

Šeštadienį Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) susitiko su Indijos kolega Narendra Modi (Narendra Modžiu) ir bandė įtikinti Naująjį Delį pasmerkti Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Shinzo Abe (Šindzas Abė), iš Japonijos ministro pirmininko pareigų atsistatydinęs 2020-aisiais, buvo susitikę dešimtis kartų, kad pabandytų išspręsti užsitęsusį teritorinį ginčą.

Tas salas, esančias prie šiauriausios Japonijos Hokaido salos šiaurinės pakrantės, rusai vadina pietinėmis Kurilų salomis, o japonai – Šiaurės teritorijomis.

Švedijos bankas SEB traukiasi iš Rusijos

Švedijos bankas „Skandinaviska Enskilda Banken“ (SEB) nutraukia savo operacijas Rusijoje. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Dagens Industri“, remdamasis banko atstovais.

„Dabartinėmis aplinkybėmis SEB negali tęsti savo veiklos Rusijoje, todėl ji jau pradėta stabdyti. Tai bus padaryta atsakingai ir tvarkingai, laikantis normatyvinių ir teisinių įsipareigojimų“, - cituoja leidinys banko pranešimą.

SEB Rusijoje turi filialus Sankt Peterburge ir Maskvoje, kur dirba iš viso apie 80 žmonių. SEB duomenimis, tik 0,3 proc. jo operacijų susiję su Rusija.

Rusija tvirtina, kad Ukrainos prekybos centre buvo saugomos raketų sistemos

Rusija pirmadienį pareiškė, kad prekybos centras Ukrainos sostinėje Kyjive, kuris per naktį buvo užpultas ir sugriautas, žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, buvo naudojamas raketų sistemoms laikyti.

Rusija panaudojo „tikslius valdomus ginklus“, kad sunaikintų „daugkartinio paleidimo raketų sistemas“ ir amuniciją prekybos centre Kyjive, žiniasklaidai sakė gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

V. Zelenskis: Ukraina „negali įvykdyti Rusijos ultimatumų“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Ukraina negali įvykdyti „Rusijos ultimatumų“ ir apkaltino Maskvą siekiant „sunaikinti“ jo šalį.

„Ukraina negali vykdyti Rusijos ultimatumų. Pirmiausia reikėtų sunaikinti mus, kad būtų įvykdytas jų ultimatumas“, – sakė jis vietos žiniasklaidai.

Pasak prezidento, Maskva nori, kad Ukraina „perduotų“ jai Charkivą, Mariupolį ir Kyjivą, bet su tuo negali sutikti „nei tų miestų žmonės, nei aš, kaip prezidentas“.

Rusija tvirtina, kad Ukrainos prekybos centre buvo saugomos raketų sistemos

Vykstant Rusijos ir Ukrainos pokalbiams apie karo užbaigimo būdus jokios detalės neskelbiamos

Rusijos ir Ukrainos derybininkai planuoja „dirbti visą dieną“, šalims siekiant susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos invaziją, sako svarbus Ukrainos politikas.

Oficialių delegacijų susitikimas truko pusantros valandos, tada jos išsiskirstė konsultuotis darbo grupėse, sakė valdančiosios „Tautos tarno“ parlamentinės frakcijos vadovas Davidas Arachamija, komentuodamas laikraščiui „Ukrayinska Pravda“.

Jokių pokalbių detalių jis nepateikė.

Premjeras: Kambodža neevakuos savo piliečių iš Ukrainos

Kambodža neevakuos savo piliečių iš Ukrainos. Tai pirmadienį pareiškė šios Pietryčių Azijos šalies ministras pirmininkas Hun Senas.

„Mūsų žmonės gyvena ir dirba Ukrainos teritorijoje. Jie turi gyventi ir gyvena taip, kaip ukrainiečiai. Būtų neteisinga bėgti, kai šalyje, kurioje tu gyveni, kyla sunkumų“, - cituoja Kambodžos vyriausybės vadovą laikraštis „Khmer Times“.

„Dabar Ukrainoje yra 23 Kambodžos piliečių šeimos, ir aš nieko nesiųsiu ten jų išvežti“, - pabrėžė Hun Senas.

Sekmadienį Kambodžos premjeras pareiškė, kad jo šalis pasirengusi priimti pabėgėlius iš Ukrainos.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

V. Zelenskis: kompromisų su Rusija formatą nulems ukrainiečių tauta per referendumą

Galutinis sprendimas dėl kompromisų Ukrainos ir Rusijos derybose bus priimtas per Ukrainos referendumą, omenyje turimi saugumo garantijų, laikinai okupuotų Donbaso ir Krymo teritorijų klausimai. Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša UNIAN.

„Atsakymas labai paprastas. Mes jau viską suprantame. Mūsų nepriima (į NATO), kadangi bijo Rusijos. Štai ir viskas. Ir mes turime nusiraminti ir pasakyti, gerai, tada reikia kitų saugumo garantijų. Yra NATO šalių, kurios nori būti saugumo garantai, kurios, deja, negali mums užtikrinti visavertės narystės Aljanse, bet pasirengusios daryti visa, ką turėtų daryti NATO, jeigu mes būtume Aljanso nariai. Ir aš manau, kad tai normalus kompromisas“, - teigė Ukrainos vadovas.

Tad, pasak V. Zelenskio, sprendžiant Ukrainos saugumo garantijų klausimus, bus kalbama apie šalies konstitucijos pakeitimus ir įstatymų pakeitimus.

„Aš visoms derybininkų grupėms aiškinau: kai jūs kalbate apie visus šiuos pakeitimus, o jie gali būti istoriniai, mes niekur nedingsime, mes turėsime surengti referendumą. Tauta turės tarti žodį ir išsakyti savo nuomonę apie vienus ar kitus kompromisų formatus. O štai kokie jie bus – čia jau mūsų pokalbio ir savitarpio supratimo su Rusija klausimas. Todėl aš esu pasirengęs bet kam, jeigu kartu su manimi eis mūsų tauta“, - pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Ukrainos ambasadorius: Lenkija jau ruošiasi atremti Rusijos puolimą

Lenkijos vyriausybė jau ruošiasi galimai Rusijos agresijai. Tai interviu televizijos kanalui „24 kanal“ pareiškė Ukrainos ambasadorius Varšuvoje Andrijus Deščicia.

„Būgštaujama, kad Rusija gali užpulti Lenkiją. Lenkijos vyriausybė tam ruošiasi“, - sakė Ukrainos diplomatas.

Jis priminė, kad šalyje buvo priimtas Gynybos įstatymas, kuris sustiprins Lenkijos ginkluotąsias pajėgas.

„Bet Lenkijos vyriausybė supranta, jog verčiau padėti Ukrainai ir neleisti, kad Rusijos kariuomenė priartėtų prie Lenkijos sienos“, - pridūrė A. Deščicia.

Pasak ambasadoriaus, Rusija skleidžia dezinformaciją, kad esą Lenkija nori užimti Vakarų Ukrainą, bet tai neturi nieko bendra su tikrove.

„Tikrovė tokia – lenkai padeda Ukrainai, tiems, kurie atvyko į Lenkiją. Tai beprecedentė pagalba pastaraisiais metais. Karas parodė, kad Rusijos naratyvas apie ukrainiečių ir lenkų tautų nesantaiką neatitinka realybės“, - pabrėžė diplomatas.

Pirmadienį Ukrainoje veikė septyni humanitariniai koridoriai

Pirmadienį šalyje veikė septyni iš aštuonių sutartų humanitarinių koridorių. Apie tai pranešė Ukrainos premjero pavaduotoja bei Transporto ir ryšių ministerijos vadovė Iryna Vereščuk.

Ji informavo, kad iš viso buvo evakuoti 8 057 žmonės. Tarp jų buvo ir 3007 žmonės iš nuolat bombarduojamo Mariupolio, kurie atvyko į Zaporožiją. Šiems žmonėms teikiama pagalba.

Į Berdianską atvyko 26 autobusai, tačiau dėl Rusijos pajėgų blokados kontrolės postuose, jiems nepavyko nuvykti į susibūrimo vietas. Antradienį ryte žadama toliau vykdyti evakuaciją iš Berdiansko, taip pat ir aplinkinių kaimų.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje

Rusijos oro atakos

karo eiga

LNK turinys