Atminimo renginiai prasidėjo gedulingomis mišiomis Varšuvoje, kuriose dalyvavo premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo), žuvusio prezidento brolis dvynys ir dabartinės valdančiosios partijos pirmininkas Jaroslavas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), abejų parlamento rūmų atstovai.

Vėliau per gedulingą ceremoniją sostinės istorinėse Povonzkų kapinėse, kur palaidoti daugelis aukų, jie padėjo vainiką prie katastrofos memorialo.

J.Kaczynskis ne kartą yra sakęs, kad daugybės aukštų Lenkijos pareigūnų ir iškilių valstybės bei visuomenės veikėjų gyvybių pareikalavusi lėktuvo katastrofa netoli Rusijos vakarinio Smolensko miesto galėjo būti surežisuota Rusijos ir tuometės Varšuvos vyriausybės. Jis abeja ekspertų išvadomis, kad lėktuvas sudužo tragiškai susiklosčius aplinkybėms.

Speciali vyriausybės komisija atliko pakartotinį katastrofos tyrimą ir vėliau pirmadienį turėtų pateikti savo išvadas.

Anksti pirmadienį prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir velionio prezidento dukra Marta Kaczynska (Marta Kačynska) padėjo gelių prie Lecho Kaczynskio ir jo žmonos Marios (Marjos) marmurinio kapo Vavelio katedros kriptoje pietiniame Krokuvos mieste.

Tuojau po 8 val. 41 min. vietos (9 val. 41 min. Lietuvos laiku), kai 2010 metų balandžio 10-ąją įvyko katastrofa, Jaroslawas Kaczynskis taip pat padėjo Lenkijos vėliavos spalvų – raudonos ir baltos – vainiką prie prezidentūros Varšuvoje. Ceremonijos dalyviai meldėsi kartu su juo.

Lėktuvas, skraidinęs prezidentą L.Kaczynskį ir vyriausybinę delegaciją, sudužo jiems vykstant į Rusiją pagerbti maždaug 22 tūkst. lenkų karininkų, Antrojo pasaulinio karo pradžioje patekusių į Sovietų Sąjungos nelaisvę ir išžudytų NKVD Katynės miške bei kitose vietose. Šios aplinkybės dar labiau sustiprino lenkų pojūtį, kad jų šalis nuolat tampa Rusijos auka, ir pakurstė sąmokslo teorijas.

Tyrėjas: Lenkijos prezidento lėktuvas subyrėjo ore

Varšuvos inicijuoto naujo tyrimo dėl 2010-ųjų tragiškos vyriausybinio lėktuvo katastrofos Rusijoje, nusinešusios tuomečio prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) ir dešimčių kitų aukštų pareigūnų bei valstybės ir visuomenės veikėjų gyvybių, vyriausiasis tyrėjai pirmadienį pareiškė, kad nauja analizė rodo, jog orlaivis subyrėjo ore, dar prieš įsirėždamas į žemę.

Šis pareiškimas nuskambėjo tą pačią dieną, kai minimos 96 žmonių gyvybių pareikalavusios prezidentinio lėktuvo katastrofos netoli Rusijos vakarinio Smolensko miesto septintosios metinės.

Lenkijos valdančioji konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), vadovaujama L.Kaczynskio brolio dvynio Jaroslawo (Jaroslavo), jau seniai tvirtina, kad ši tragedija ne atsitiktinė.

Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius (Antonis Macerevičius), teigiantis, kad katastrofa buvo lenkų ir rusų sąmokslo rezultatas, praeitą mėnesį apkaltino buvusį premjerą ir dabartinį Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską „diplomatine išdavyste“ dėl ankstesnio avarijos tyrimo.

Į valdžią 2015 metais atėjusi PiS inicijavo naują tyrimą dėl incidento. Ankstesnę ekspertizę atlikę Lenkijos ir Rusijos specialistai buvo paskelbę, kad katastrofa įvyko dėl žmogaus klaidos ir nepalankių meteorologinių sąlygų.

„Lėktuvas pradėjo byrėti ore ir pametė detalių, nukritusių ant žemės toli prieš vadinamąjį beržą. ... Beržas katastrofai nepadarė jokio poveikio“, – Lenkijos tyrėjų grupės vadovas Waclawas Berczynskis (Vaclavas Berčynskis) pirmadienį sakė visuomeninei televizijai TVP.

„Buvo aiškinama, kad lėktuvas rėžėsi sparnu į beržą, prarado gabalą sparno, apsivertė ir kad tai buvo katastrofos priežastis – tačiau tai nėra tiesa“, – pridūrė jis.

W.Berczynskis sakė, kad naujausias išvadas tyrėjai padarė išanalizavę lėktuvo pilotų ir Rusijos oro uosto dispečerių pokalbius.

Lenkijos prokurorai anksčiau šį mėnesį sakė, kad lėktuvo nuolaužų buvo pasiųsta keturioms užsienio laboratorijoms, turinčioms ištirti, ar ant jų nėra sprogmenų pėdsakų.

Praeitą savaitę prokurorai nurodė, kad naujausios analizės išvados suteikia pagrindo pateikti oro dispečeriams kaltinimus „sąmoningu katastrofos sukėlimu“, bet Kremlius nedelsiant atmetė šią teoriją.

Lenkų prokurorai jau 2015 metais iškėlė kaltinimus dviem Rusijos oro dispečeriams. Jie buvo apkaltinti esantys „tiesiogiai atsakingi už pavojaus oro eismui sukėlimą“ ir „netyčinį aviacijos katastrofos sukėlimą“.

Lenkijos teisėtvarkos pareigūnai taip pat nurodė ekshumuoti aukų palaikus, siekiant patikslinti jų žūties priežastis.

Varšuva jau ne kartą prašė, kad Maskva grąžintų lėktuvo liekanas, bet Rusija sako padarysianti tai tik užbaigusi savo tyrimą.

Lėktuvas, skraidinęs prezidentą L.Kaczynskį ir vyriausybinę delegaciją, sudužo jiems vykstant į Rusiją pagerbti maždaug 22 tūkst. lenkų karininkų, Antrojo pasaulinio karo pradžioje patekusių į Sovietų Sąjungos nelaisvę ir išžudytų NKVD Katynės miške bei kitose vietose. Šios aplinkybės dar labiau sustiprino lenkų pojūtį, kad jų šalis nuolat tampa Rusijos auka, ir pakurstė sąmokslo teorijas.