Interviu leidiniui „Espresso“ ji pabrėžė, kad anksčiau ir pati nesuprato, kodėl tikslinga slėpti šią informaciją,  kol jai tai paaiškino kariškiai. Anot A. Maliar, nuostolių neatskleidimas nėra susijęs su žodžio laisvės klausimu. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad, planuodami operacijas, kariškiai, be kita ko, remiasi duomenimis apie kovai pasirengusių asmenų skaičių priešo daliniuose.

„Jie turi limitus, kiek procentų jau yra netinkami kovai – jiems vienodai netinkami kovai ir žuvusieji, ir sužeistieji. Kai vyksta mūšis ar planuojama operacija, jie skaičiuoja, kiek kur yra dalinių, ir jie patys pagal nuostolius sprendžia, kokias užduotis dar gali atlikti šis dalinys“, – aiškino ji.

Net žinodamas tik apytikrį nuostolių mastą, priešas gali įvertinti dalinio, kurį planuojama pulti, galimybes. Kartu A. Maliar priminė, kad oficialiai Rusija taip pat slepia savo nuostolius. Bet kadangi karas su okupantais vyksta ir informacinėje plotmėje, Ukraina skelbia likviduotų įsibrovėlių skaičių.

„Tai mūsų karas su jais. Bet mūsų skaičių kariškiai prašo neskelbti, tai valstybės paslaptis, štai kodėl aš tai aiškinu“, - pridūrė buvusi Gynybos ministerijos vadovo pavaduotoja.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukraina neskelbia tikslaus žuvusių karių skaičiaus. Dar 2022 metais vyriausiasis vadas sakė, kad žuvo apie 9 tūkstančius karių, bet vėliau duomenys nebebuvo pateikiami.

Sausio pabaigoje Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Davidas Arachamija pareiškė, kad reikia atskleisti duomenis apie šalies nuostolius kare. Jo manymu, paskelbus tikruosius Ukrainos nuostolius kare, paaiškėtų, jog jie „nėra tokie dideli, kaip įsivaizduojama“.