Baltųjų viršenybės šalininku pasiskelbęs 29 metų Brentonas Tarrantas (Brentonas Tarantas) anksčiau neigė savo kaltę dėl 51 žmogaus nužudymo, pasikėsinimo nužudyti 40 žmonių ir teroro akto įvykdymo.

Tačiau ketvirtadienį per skubiai surengtą teismo posėdį jis pareiškė pripažįstantis savo kaltę dėl visų jam pateiktų kaltinimų.   

„Taip, kaltas“, – pareiškė B. Tarrantas, kai jam buvo perskaityti visi kaltinimai.

Į Kraistčerčo aukštąjį teismą jis kreipėsi vaizdo ryšiu iš Oklando kalėjimo. 

Pilkus marškinėlius vilkėjęs B. Tarrantas kaltės pripažinimo pareiškimą padarė įdėmiai žvelgdamas į vaizdo kamerą.

Nebuvo nurodyta, kodėl kaltinamasis pakeitė savo poziciją. Tai reiškia, kad B. Tarrantas nebebus teisiamas. Pareigūnai būgštavo, kad kaltinamasis gali pasinaudoti teismo procesu kaip tribūna savo rasistinei ideologijai skleisti.     

Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) pareiškė, kad B. Tarranto sprendimas pripažinti kaltę suteiks šiokį tokį palengvėjimą daugeliui žmonių, kurių gyvenimus sugriovė tas išpuolis. 

„Kaltės pripažinimas ir nuosprendis reiškia patraukimą atsakomybėn už tai, kas įvyko. Be to, tai apsaugos artimųjų netekusias ir nukentėjusias šeimas bei kitus liudytojus nuo sunkaus teismo proceso“, – sakė premjerė.

Teisėjas Cameronas Manderis (Kameronas Manderis) įrašė į protokolą apkaltinamuosius nuosprendžius dėl visų kaltinimų ir sakė, kad bausmė B. Tarrandui bus paskirta vėliau.   

„Kaltės pripažinimo pareiškimai yra labai reikšmingas žingsnis šio baudžiamojo proceso užbaigimo link“, – sakė teisėjas.    

B. Tarrantas kaltės pripažinimo pareiškimą padarė Naujojoje Zelandijoje prasidėjus keturių savaičių karantinui, paskelbtam dėl koronaviruso pandemijos. 

C. Manderis sakė, kad bausmė B. Tarrantui bus paskelbta, „kai nukentėjusieji ir jų artimieji galės asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje“.

„Teisinga kryptis“

Planuota, kad B. Tarranto teismas prasidės birželio 2-ąją ir truks maždaug šešias savaites. Policijos komisaras Mike'as Bushas (Maikas Bušas) sakė, kad ketvirtadienio posėdis buvo skubiai organizuotas, kaltinamajam antradienį susisiekus su savo advokatais. 

„Policija supranta, kad ši žinia bus netikėta nukentėjusiesiems ir visuomenei; galbūt kai kas iš jų norėjo būti teismo salėje“, – sakė komisaras.

Pasak M.Busho, Kraistčerčo „Masjid al Noor“ („Šviesos mečetės“) ir Linvudo mečetės, kuriose išpuolius surengė B. Tarrantas, imamai buvo tarp 17 žmonių, kuriems buvo leista dalyvauti ketvirtadienio teismo posėdyje.  

Maža ir glaudi Naujosios Zelandijos musulmonų bendruomenė pajuto palengvėjimą, kad jos nariams nereikės dalyvauti ilgame teismo procese, kuriame būtų nuodugniai aptariamos šiurpios daugiausiai gyvybių per šiuolaikinę šalies istoriją nusinešusių žudynių detalės.   

„Meldžiausi už jį. Jis pasuko teisinga kryptimi“, – televizijai TVNZ sakė Faridas Ahmedas, per išpuolį netekęs žmonos.

„Džiaugiuosi, kad jis jaučiasi kaltas. Tai gera pradžia“, – kalbėjo jis.

B. Tarrantas, apsiginklavęs pusiau automatiniais ginklais, pirmiausia per penktadienio pamaldas surengė šaudynes „Masjid al Noor“, o tada puolė maldos namus Linvudo priemiestyje. Užpuolikas žudynes tiesiogiai transliavo internetu. 

Visos jo aukos – musulmonai. Tarp žuvusiųjų buvo vaikų, moterų, senolių. 

Prieš žudynes B. Tarrantas internete paskelbė daugiau nei 70 puslapių padriką ir sąmokslo teorijų bei kraštutinių dešiniųjų ideologijos persmelktą „manifestą“, kuriame teigė, kad atvyko į Naująją Zelandiją su konkrečiu tikslu smogti musulmonų „įsibrovėliams“.

Po žudynių J. Ardern, prisiekusi niekada neištarti žudiko vardo, iškart ėmėsi žingsnių, kad būtų sugriežtinti ginklų kontrolės įstatymai, ir inicijavo kampaniją kovai su ekstremizmu internete.