Dauguma aukų – čiabuviai arba smulkūs ūkininkai, taip pat kampanijų prieš kasybą, miškų kirtimą, brakonieriavimą žemės ūkyje ir energetikos projektus dalyviai. Išpuolius dažnai vykdė nusikalstamos grupuotės, o kai kuriais atvejais – valstybės saugumo pajėgos. Dauguma žmogžudysčių liko neišaiškintos.

Pavojingiausia šalimi gamtos gynėjams išliko Kolumbija – joje įvykdyti 48 nužudymai, t. y. maždaug trečdalis visų atvejų. Šioje šalyje 2023 m. užregistruoti 79 tokie nužudymai – čia nusikalstamos organizacijos, sukilėliai ir sukarintos grupuotės siekia finansuoti savo veiklą iš nelegalios ekonomikos, pavyzdžiui, prekybos narkotikais, nelegalios kasybos ir turto prievartavimo.

Antroje vietoje pagal pavojingumą gamtos saugotojams buvo Gvatemala – 20 aukų, toliau Meksika – 18, Brazilija – 12, teigiama organizacijos metinėje ataskaitoje. Lotynų Amerikoje įvykdyta 82 proc. visų nužudymų, o iš viso nuo 2012 m. čia užfiksuoti 2 253 tokių mirčių atvejai.

Visame pasaulyje aukų skaičius sumažėjo maždaug 28 proc. nuo 196, užfiksuotų 2023 m. Tačiau „Global Witness“ įspėjo, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra didesnis, nes apie daugelį atvejų nepranešama.

Gvatemaloje praėjusiais metais nužudymų skaičius išaugo penkiskart – iki 20, todėl šioje Centrinės Amerikos šalyje vienam gyventojui tenka didžiausias aplinkos aktyvistų mirčių skaičius. Smurtas yra susijęs su plėtros modeliu, pagrįstu gamtos išteklių eksploatavimu, sakė smulkiųjų ūkininkų grupės „Comité Campesino del Altiplano“ atstovė Neydi Juracán.

Organizacija „Global Witness“ paragino vyriausybes apsaugoti aplinkos gynėjus, ištirti išpuolius ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn. Ji taip pat ragina bendroves gerbti čiabuvių, ūkininkų ir aktyvistų teises ir užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams tiekimo grandinėse.