„Dešiniajame krante tebėra užlietos 35 gyvenvietės, 3 763 namai yra po vandeniu, tačiau vanduo pamažu atslūgsta“, – teigė Chersono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Ankstyvą antradienio rytą Kachovkos užtvankos susprogdinimo sukeltas potvynis privertė bėgti tūkstančius žmonių, sutrikdė vandens tiekimą ir sukėlė baimę, kad įvyks ekologinė ir humanitarinė katastrofa.
Dešiniajame krante tebėra užlietos 35 gyvenvietės, 3 763 namai yra po vandeniu, tačiau vanduo pamažu atslūgsta.
O. Prokudinas sakė, kad per penktadienį vandens lygis jo regione nusileido nuo vidutiniškai 5,38 m iki beveik 5 m.
Jis teigė, kad iš Chersono srities buvo evakuoti 2 588 žmonės.
Anksčiau penktadienį Jungtinės Tautos į regioną išsiuntė humanitarinės pagalbos konvojų, rašoma administracijos pranešime.
O. Prokudino kolega Mykolajivo srityje Vitalijus Kimas sakė, kad vandens lygis ten taip pat pradėjo kristi.
Ukrainoje labai pablogėjo humanitarinė padėtis
Humanitarinė padėtis Ukrainoje smarkiai pablogėjo, palyginti su padėtimi prieš Kachovkos užtvankos griūtį, penktadienį perspėjo Jungtinių Tautų vyriausiasis pagalbos pareigūnas.
Generalinio sekretoriaus pavaduotojas Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) sakė, kad geriamojo vandens reikia nepaprastai dideliam skaičiui – 700 000 – žmonių, ir perspėjo, kad dėl potvynių Naujojoje Kachovkoje beveik neišvengiamai sumažės grūdų eksportas, pakils maisto kainos visame pasaulyje, o milijonai skurstančiųjų turės mažiau maisto.
„Tai didžiulė problema, – teigė jis interviu naujienų agentūrai AP. – Tačiau tiesa yra ta, kad tai tik pradžia, kai pamatysime šio įvykio pasekmes.“
Kachovkos hidroelektrinės užtvankos griūtis ir jos rezervuaro ištuštėjimas Dnipro upėje trečiadienį dar labiau padidino regiono, kuris daugiau nei metus kenčia nuo artilerijos ir raketų atakų, kančias.
Ukraina kontroliuoja vakarinį Dnipro krantą, o Rusijos pajėgos – žemą rytinį krantą, kuris yra labiau pažeidžiamas potvynių. Užtvanka ir rezervuaras, būtini gėlo vandens tiekimui ir drėkinimui pietų Ukrainoje, yra Chersono regione, kurį Maskva neteisėtai aneksavo rugsėjį ir okupavo per pastaruosius metus.
M. Griffithsas sakė, kad Jungtinės Tautos, daugiausia per pagalbos Ukrainai grupes, pasiekė 30 000 žmonių Ukrainos kontroliuojamose užtvindytose teritorijose. Jis teigė, kad kol kas Rusija nesuteikė galimybės JT padėti potvynio aukoms jos kontroliuojamose teritorijose.
M. Griffithsas sakė, kad trečiadienį susitiko su Rusijos ambasadoriumi JT Vasilijumi Nebenzia ir paprašė Rusijos valdžios „suteikti galimybę mūsų komandoms Ukrainoje vykti per fronto liniją, kad jos galėtų teikti pagalbą ir paramą... ukrainiečiams tose teritorijose“. Jis pridūrė: „Tikiuosi, kad tai bus padaryta.“
Anot jo, reagavimas į ekstremalias situacijas yra labai svarbus siekiant išgelbėti žmonių gyvybes, „tačiau už to slypi didžiulė problema, susijusi su tinkamo geriamojo vandens trūkumu 700 000 žmonių“ tiek Ukrainos, tiek Rusijos kontroliuojamose upės pusėse.
Jis pridūrė, kad taip pat užtvindyta svarbios žemės ūkio paskirties žemės ir kyla problemų dėl aušinimo vandens tiekimo iš užtvankos Zaporižios atominei elektrinei, didžiausiai Europoje.
Be to, M. Griffithsas pažymėjo, kad vandenys taip pat prasiveržė ant teritorijų, kuriose nuo karo laikų liko sausumos minų, „ir mes neabejotinai pamatysime, kad šios minos plūduriuoja ten, kur žmonės jų nesitiki“, keldamos grėsmę suaugusiesiems ir ypač vaikams.
„Taigi, tai yra daugybė problemų, pradedant nuo to, kad žmonės galėtų išgyventi šiandien, ir baigiant tuo, kad jiems būtų suteiktos tam tikros rytojaus perspektyvos“, – teigė jis.
Anot M. Griffithso, dėl plataus masto pasekmių beveik neišvengiama, kad JT pradės specialų kreipimąsi dėl didesnių pagalbos lėšų Ukrainai, kad ši galėtų susidoroti su visiškai naujais užtvankos griūties padariniais. Tačiau jis sakė, kad prieš paskelbdamas kreipimąsi nori palaukti keletą savaičių, kad pamatytų ekonominius, sveikatos ir aplinkosaugos padarinius.
M. Griffithsas teigė, kad jis ir JT prekybos vadovė Rebeca Grynspan (Rebeka Grinspan) taip pat siekia užtikrinti, kad būtų pratęsta Juodosios jūros regiono grūdų iniciatyva, dėl kurios Turkija ir JT tarpininkavo Ukrainai ir Rusijai praėjusių metų liepą, kad Ukrainoje būtų atidaryti trys Juodosios jūros uostai grūdų eksportui.
Šio susitarimo dalis – Rusijos ir JT pasirašytas memorandumas, kuriuo siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias rusiškų maisto produktų ir trąšų tiekimui, dėl kurių Maskva ne kartą skundėsi, kad jie nevykdomi.
Pagrindinis Rusijos reikalavimas – vėl atidaryti vamzdyną tarp Rusijos Toljačio uosto prie Volgos upės ir Juodosios jūros, kuris buvo uždarytas nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Juo buvo tiekiamas amoniakas, pagrindinė trąšų sudedamoji dalis.
„Šio vamzdyno atidarymas ir amoniako tiekimas per Juodąją jūrą į pasaulio pietus yra mūsų visų prioritetas, – sakė M. Griffithsas. – Amoniakas yra esminis ingredientas pasauliniam maisto saugumui užtikrinti.“
Vėlų antradienį apšaudant vamzdyną buvo pranešta apie jo trūkimą, tačiau M. Griffithsas teigė, kad JT negalėjo to patvirtinti, nes vamzdynas yra karo zonos viduryje.
„Mes, žinoma, labai, labai tvirtai laikomės nuomonės, kad mums reikia kuo greičiau sutvarkyti šį objektą, – sakė jis. – Taigi tikėkimės, kad jis nebus labai stipriai pažeistas.“
