Kaip pranešė Rusijos gynybos ministerija, jūroje rasta skraidyklių nuolaužų.

Ji taip pat nurodė, kad specialistai „atliko Kanadoje pagamintų navigacijos modulių, sumontuotų nepilotuojamose jūrų transporto priemonėse, analizę“.

Maskva teigia, kad per dronų ataką buvo pasinaudota grūdų koridoriaus „saugiąja zona“, o bepiločiai orlaiviai galėjo būti paleisti iš civilinio laivo.

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad vienas iš bepiločių orlaivių galėjo būti paleistas „iš vieno iš civilių laivų, kuriuos Kijyvas ar jo Vakarų valdovai naudojo žemės ūkio produktams eksportuoti iš Ukrainos jūrų uostų“.

Dėl šios atakos Maskva pareiškė sustabdžiusi savo dalyvavimą susitarime, pagal kurį buvo leistas gyvybiškai svarbus ukrainietiškų grūdų gabenimas jūra.

Rusijos kariuomenė taip pat apkaltino Jungtinę Karalystę padėjus Ukrainai planuoti dronų ataką prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuoto Krymo Sevastopolio uoste.

Rusija sako, kad duomenys iš vieno drono „navigacijos imtuvo“ parodė, jog šis buvo paleistas „iš pakrantės netoli Odesos“.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atmeta Rusijos kaltinimus. Gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Rusijos gynybos ministerija, norėdama nukreipti dėmesį nuo savo katastrofiško neteisėtos invazijos į Ukrainą valdymo, griebiasi melagingų, epinio masto teiginių.“

Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba sekmadienį pareiškė, kad Maskva jau seniai planavo pasitraukti iš susitarimo, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš karo draskomos šalies.

Jis taip pat sakė, kad rusų kariuomenės kaltinimai Kyjivui dėl dronų atakos prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuotame Kryme yra melagingas pretekstas.

Kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą – svarbią grūdų eksportuotoją – ir užblokavo jos jūrų uostus, buvo baiminamasi pasaulinės maisto krizės. Tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms liepą pasiektas susitarimas, leidžiantis eksportuoti Ukrainos grūdus, atnešė labai reikalingą palengvėjimą.