Devynios branduolinės galybės – Jungtinės Karalystė, Kinija, Prancūzija, Indija, Izraelis, Šiaurės Korėja, Pakistanas, Jungtinės Valstijos, JAV ir Rusija – šių metų pradžioje turėjo iš viso 12 705 branduolines kovines galvutes, arba 375 mažiau nei 2021 metų pradžioje, rodo Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) skaičiavimai.
Šis skaičius yra gerokai sumažėjęs, palyginti su 1986 metais pasiektu aukščiausiu lygiu, kai pasaulyje buvo daugiau nei 70 tūkst. branduolinių galvučių. Tokia tendencija buvo užfiksuota JAV ir Rusijai po Šaltojo karo pradėjus palaipsniui mažinti savo didžiulius arsenalus.
Tačiau, panašu, kad nusiginklavimo era eina į pabaigą, o branduolinės eskalacijos rizika dabar yra didžiausia nuo Šaltojo karo pabaigos, perspėjo SIPRI tyrėjai.
Tai tikrai pavojinga perspektyva.
„Netrukus atsidursime padėtyje, kai pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos pasaulyje branduolinių ginklų skaičius gali pradėti didėti“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš ataskaitos bendraautorių Mattas Korda (Metas Korda).
„Tai tikrai pavojinga perspektyva“, – pridūrė jis.
Nors pernai buvo pastebėtas „nereikšmingas“ sumažėjimas, „per ateinantį dešimtmetį branduolinių ginklų arsenalai turėtų didėti“, nurodė SIPRI.
Prasidėjus karui Ukrainoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą užsiminė apie galimybę panaudoti branduolinius ginklus.
Tuo metu kelios šalys, įskaitant Kiniją ir Didžiąją Britaniją, oficialiai ar neoficialiai modernizuoja arba didina savo arsenalus, teigė tyrimų institutas.
„Dėl šio karo ir dėl to, kaip V. Putinas kalba apie savo branduolinius ginklus, artimiausiais metais bus labai sunku daryti pažangą nusiginklavimo srityje“, – pabrėžė M. Korda.
Pasak jo, tokie nerimą keliantys pareiškimai skatina „daugelį kitų branduolinių valstybių susimąstyti apie savo pačių branduolines strategijas“.