Šis skaičius pateikiamas pagal modelį atlikto tyrimo, kuriam vadovavo Barselonos pasaulio sveikatos institutas, ataskaitoje, kuri pirmadienį pasirodė žurnale „Nature Medicine“.

Tačiau tarptautinių tyrimų grupė taip pat nurodė, kad visuomenė rodosi prisitaikė prie karščio.

Siekdama apskaičiuoti su karščiu susijusių mirčių skaičių 2023 m. 823 regionuose 35 Europos šalyse, mokslininkų komanda rėmėsi Europos statistikos biuro (Eurostato) duomenimis apie mirtingumą.

Apskaičiuota, kad praėjusiais metais Europoje užfiksuota 47 690 su karščiu susijusių mirčių. Tai – antras pagal dydį mirtingumas nuo tada, kai 2015 m. buvo pradėti fiksuoti šie duomenys. Didžiausias mirtingumas buvo užfiksuotas 2022 m.

Mokslininkai nustatė, kad didžiausias su karščiu susijęs mirtingumas yra pietinėse Europos šalyse. Graikija (393 mirtys vienam milijonui gyventojų), Bulgarija (229 mirtys), Italija (209 mirtys) ir Ispanija (175 mirtys) skaičiavimų lentelėje užima pirmas keturias vietas. Palyginimui, Vokietijoje 2023 m. vienam milijonui gyventojų teko 76 su karščiu susijusios mirtys.

Tyrimų grupė apskaičiavo, kad absoliutus su karščiu susijusių mirčių skaičius 2023 m. Italijoje buvo kiek mažesnis nei 12 750, o Vokietijoje – 6 376. Beveik visose nagrinėtose šalyse nuo karščio mirė gerokai daugiau moterų nei vyrų, o ypač jautri karščiui yra vyresniojo amžiaus žmonių grupė.

Barselonos mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Elisa Gallo, taip pat parengė su karščiu susijusio mirtingumo modelį be adaptacijos priemonių. Tarp jų, be kita ko, yra sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir gyvensenos gerinimas, geresnė darbuotojų sveikatos apsauga, geresnis informuotumas apie riziką ir veiksmingesnė komunikacija.