Ukraina: Rusijos armija toliau kariauja prieš civilius, nes trūksta pergalių fronte Pereiti į pagrindinį turinį

Ukraina: Rusijos armija toliau kariauja prieš civilius, nes trūksta pergalių fronte

2022-04-11 09:28

Ukraina sekmadienį pranešė, kad Kyjivo regione, kur Rusijos kariai įtariami vykdę žiaurius nusikaltimus, buvo rasta daugiau kaip 1 200 kūnų.

Tuo metu Rytų Ukrainos gyventojai ruošėsi palikti namus ar jau tai padarė prieš numatomą Rusijos pajėgų didelio masto puolimą.

Visą savaitgalį Ukraina buvo intensyviai bombarduojama ir toliau sparčiai augo jau septintą savaitę besitęsiančio karo aukų skaičius.

Sekmadienio rytą šiaurės rytuose esančiame Charkive per apšaudymą artilerijos sviediniais žuvo du žmonės, pranešė srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Ankstesnę dieną per bombardavimą į pietryčius nuo Charkivo žuvo dešimt civilių, tarp jų vienas vaikas.

„Rusijos armija toliau kariauja prieš civilius gyventojus, nes trūksta pergalių fronte“, – rašė O. Synjehubovas platformoje „Telegram“.

Apie milijoną gyventojų turinčiame pramoniniame Dnipro mieste per rusų pajėgų raketų smūgius buvo praktiškai sunaikintas vietos oro uostas ir žuvo nenustatytas skaičius žmonių, pranešė vietos pareigūnai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė matęs virš oro uosto juodų dūmų stulpus. Tačiau vėliau sekmadienį iš oro uosto pakilo lėktuvas – tai rodo, kad jo kilimo ir tūpimo takas vis dar tinkamas naudoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pasmerkė žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus ir po pokalbio su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) pareiškė, kad jie sutarė, jog „visi karo nusikaltėliai turi būti išaiškinti ir nubausti“.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad šalis tiria 500 vadovaujančių Rusijos pareigūnų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, numanomą kaltę dėl tūkstančių karo nusikaltimų.

Tuo metu Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Sulivanas) pažadėjo, kad „JAV kartu su tarptautine bendrija dės pastangas užtikrinti atsakomybę“ už įvykdytus „masinius žiaurumus“.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino paskelbti Ukrainoje velykines paliaubas, kad būtų atvertas kelias taikai. Jis taip pat pasmerkė karą, kuriame „kasdien prieš mūsų akis vyksta baisios žudynės ir žiaurumai, nukreipti į beginklius civilius gyventojus“.

„Atsakysime“

Sekmadienį vėlai vakare paskelbtame kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad Rusijos pajėgos netrukus pradės „dar didesnes operacijas“ Ukrainos rytuose.

„Ruošiamės tokiems jų veiksmams. Atsakysime“, – sakė jis.

Savo namus palieka tūkstančiai ukrainiečių, tačiau Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad po penktadienį surengto raketų smūgio Kramatorsko traukinių stočiai, nusinešusio 57 gyvybes, daugelis dabar bijo išvykti. Anksčiau skelbta, kad per tą ataką, įvykdytą civiliams laukiant stotyje evakuacijos dėl Rusijos puolimo, žuvo 52 žmonės.

„Per dieną evakuodavome 2,5–2,7 tūkst. žmonių, bet dabar jų vis mažiau“, – sakė S. Haidajus, pridūręs, jog „yra tikras, kad regione tebėra 20–25 proc.“ gyventojų.

„Kartais mes tiesiog maldaujame, kad jie išeitų iš slėptuvės, nes žinome, kas bus toliau“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusijos pajėgos „sunaikins visa, kas pasitaikys jų kelyje“.

Praėjusį savaitgalį humanitarinės pagalbos organizacijos „Gydytojai be sienų“ (MSF) traukiniu iš šalies rytų buvo išvežta beveik pusšimtis sužeistųjų ir senyvo amžiaus žmonių. Tai buvo pirmoji tokia evakuacija po raketų smūgio Kramatorske.

Kartais mes tiesiog maldaujame, kad jie išeitų iš slėptuvės, nes žinome, kas bus toliau.

Elektrikas Jevhenas Perepelyca buvo vienas iš evakuotųjų. Jis neteko kojos ir tik per plauką liko gyvas per apšaudymą artilerijos sviediniais jo gimtajame Hirskės mieste Luhansko srityje.

„Tikimės, kad blogiausia jau praeityje, kad po to, ką išgyvenau, bus geriau“, – sakė 30-metis vyras, MSF traukiniui atvykus į vakarinį Lvivo miestą.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad rusų pajėgos neįvykdė atakos Kramatorske.

Ji sakė, kad Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai toliau rengia „siaubingas ir negailestingas“ provokacijas ir žudo civilius gyventojus „Luhansko liaudies respublikoje“ – viename iš dviejų prorusiškų separatistų darinių Donbase, savavališkai pasiskelbusių nepriklausomomis respublikomis.

„Neapykantos kurstymas“

Sekmadienį Ukraina užsipuolė Kremlių ir Rusijos žiniasklaidą už tai, kad „daugelį metų“ ruošė dirvą karui.

„Rusijos politinis elitas ir propaganda kurstė neapykantą, dehumanizavo ukrainiečius, puoselėjo Rusijos viršenybę ir ruošė dirvą šiems žiaurumams“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Tačiau duodamas interviu televizijos NBC laidai „Meet the Press“ D. Kuleba sakė, kad yra atviras deryboms su rusais.

„Jei derybos su rusais padės man užkirsti kelią bent vienoms žudynėms, panašioms į įvykius Bučoje, ar bent jau kitai atakai, panašiai į smūgį Kramatoske, turiu pasinaudoti tokia galimybe“, – sakė jis.

Buča – netoli Kyjivo esantis miestas, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, tapo rusų pajėgų vykdomų žiaurumų simboliu.

Generalinė prokurorė I. Venediktova sakė, kad Bučoje ir aplink Kyjivą iki šiol rasti 1 222 lavonai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad sekmadienį autostradoje šalia Kyjivo esančios degalinės teritorijoje, šulinyje, buvo rasti mažiausiai du lavonai. Nužudytieji vilkėjo civiliais ir kariškais drabužiais.

Žurnalistas matė, kaip viena moteris, pažvelgusi į šulinio vidų, apimta sielvarto parkrito ant žemės ir raudodama kartojo: „Mano sūnus, mano sūnus“.

Jungtinės Tautos sekmadienį pranešė, kad iki šiol Ukrainoje užregistruoti 1 793 žuvę civiliai ir 2 439 sužeisti gyventojai.

K. Nehammeris vyksta į Maskvą

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris (Karlas Nehameris) pranešė, kad pirmadienį susitiks su V. Putinu. Jis taps pirmuoju Europos šalies lyderiu, apsilankysiančiu Kremliuje nuo karo pradžios vasario 24 dieną.

K. Nehammeris savaitgalį Kijeve susitiko su Ukrainos prezidentu. Kanclerio atstovas spaudai sakė, kad jis informavo Berlyną, Briuselį ir V. Zelenskį apie kelionę į Maskvą.

Austrija yra Europos Sąjungos narė, tačiau nepriklauso NATO.

Tuo metu ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiks aptarti šeštojo sankcijų Rusijai paketo, nors nesutarimai dėl rusiškų dujų ir naftos importo draudimo gali susilpninti jų poveikį.

Siekdamas ryžtingesnio tarptautinio atsako į Maskvos agresiją prieš Ukrainą, JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį surengs virtualias derybas su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi (Narendra Modžiu).

Indija, didžiausia pasaulyje demokratija, smarkiai spaudžiama Vakarų šalių laikytis griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu, o JAV prezidentas prieš kelias savaites apibūdino Indiją kaip „svyruojančią“ Rusijos atžvilgiu.

Baltieji rūmai informavo, kad abu lyderiai per derybas aptars būdus, kaip sušvelninti „destabilizuojantį (karo) poveikį pasauliniam maisto tiekimui ir prekių rinkoms“.

Pasaulio bankas sekmadienį paskelbė bauginančią prognozę, kad Ukrainos ekonomika šiais metais smuks 45,1 proc., o Rusijos BVP susitrauks 11,2 procento.