Sofija gimė pirma, po dviejų minučių – Zlata. Šviesioje ir ramioje Lvivo ligoninės palatoje Natalija žvelgia į ką tik pasaulį išvydusias dvynukes.

„Ligoninėje kalbame tik apie gražius kūdikius. Nekalbame apie karą, nes kiekvieną kartą jaučiame stresą. Tai kenkia“, – sako dvynių mama Natalija Suhotša.

Karui prasidėjus Natalija pabėgo iš Kyjivo pakraštyje esančio miesto. Ji pasakoja, kad mergaitės leidžia bent akimirkai užsimiršti ir negalvoti apie karą ir draugus, kurių neteko.

„Prasidėjus karui mums pavyko pabėgti, nes mieste dar nebuvo rusų karių. Tačiau po penkių dienų draugai norėjo grįžti namo, tuomet pradėjo šaudyti į juos, jų automobilius, vaikus ir namus“, – skaudžius išgyvenimus pasakoja moteris ir užsimena, kad dalis jų, deja, neišgyveno.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Gimdymo patalpas nesunku atpažinti ir iš lauko. Dėl saugumo siena apdėta smėlio maišais. Pasigirdus įspėjamosioms sirenoms, visos moterys leidžiasi į tamsų rūsį. Laukdama, kol galės grįžti į palatą, Kateryna skaito žinias telefone.

„Ką tik perskaičiau naujienas, kad Mykolajive per išpuolius ligoninėje, kuri vėliau buvo apšaudyta, gimė mergaitė. Labiausiai nenoriu, kad vaikai gimtu karo metu, nenoriu gimdyti per karą rūsyje ar bunkeryje. Nenoriu apskritai, kad kuris vaikas gimtų tokioje vietoje“, – sako nėščioji Kateryna Galmalova

Dėl nuolatinio streso daug kūdikių gimsta anksčiau laiko ir jiems neretai reikia suteikti pagalbą. Lvivo savivaldybės gimdymo skyriaus vedėja Livija pasakoja, kad sunku galvoti apie naujagimius, kurie žuvo per kelis išpuolius prieš gimdymo namus Rytų Ukrainoje.

„Žinome, kad tai mūsų problema ir ją turime išspręsti. Tai mūsų skausmas, mūsų vaikų mirtys, o ne viso pasaulio, kuris dainuoja kartu su mumis, padeda ginklais. Bet tai mūsų vaikų ir moterų mirtys“, – apie skaudžią realybę kalba Lvivo savivaldybės gimdymo skyriaus vedėja Livija Myronovič.

Tačiau moterys tvirtina, kad, nepaisant karo siaubo, nauja gyvybė suteikia vilties.