Šioje plieno gamykloje įstrigę šimtai civilių ir kareivių. S. Volyna palygino veiksmus, kurių reikia norint išgelbėti Mariupolyje esančius žmones, su „Operacija Dinamo“, kai maždaug 338 tūkst. sąjungininkų karių buvo išgelbėti iš Diunkerko šiaurės Prancūzijoje 1940 metais, kai juos bombardavo vokiečių kariai.
Ukrainos jūrų pėstininkas atviravo, kad „Azovstal“ plieno gamykloje, paskutinėje strateginėje vietoje uostamiestyje, yra daugiau nei 600 sužeistų Ukrainos karių ir šimtai civilių. Tarp jų – vaikai.
Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena
Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Jis neslėpė – padėtis plieno gamykloje, kurią trečiadienį vėl atakavo Rusijos pajėgos, yra baisi – nėra vaistų, kurie padėtų sužeistiesiems, neužtenka vandens ir maisto.
S. Volyna paragino pasaulio lyderius padėti civiliams – įskaitant moteris ir vaikus, bei Ukrainos kariams ištrūkti nugabenant juos į saugią vietą.
Toks kreipimasis nuskambėjo tada, kai Mariupolio mero padėjėjas teigė, kad Rusijos karių pajėgos atnaujino atakas prieš „Azovstal“ plieno gamyklą.
Prašo Kyjivo pagalbos
Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančią „Azovstal“ gamyklą ginančio ukrainiečių „Azovo“ pulko vado pavaduotojas paprašė Kyjivo pagalbos.
„Raginu karinę ir politinę vadovybę imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų galima pralaužti (Rusijos) blokadą ar evakuoti visus savo tėvyne tikinčius žmones“, – ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše teigė pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras.
Pasak jo, pulko nariai vis dažniau klausia, kodėl Kyjivas netesi savo pažadų. „Kas gali mums atsakyti – kodėl mes vieni stovime prieš artileriją, laivus ir lėktuvus?“ – klausė S. Palamaras.
