Tai įvyko tuo metu, kai Vašingtonas bando pasiekti susitarimą dėl Teherano branduolinės programos apribojimo.

Ilgalaikės priešininkės, Jungtinės Valstijos ir Iranas, daugiau kaip 40 metų nepalaikė diplomatinių santykių. Dabar jos siekia sudaryti naują branduolinį susitarimą po to, kai D. Trumpas per savo pirmąją kadenciją 2018-aisiais pasitraukė iš ankstesniojo.

JAV ypatingasis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šeštadienį turėtų susitikti Romoje. Tas susitikimas rengiamas praėjus savaitei po to, kai buvo surengtos aukščiausio lygio Irano ir JAV derybos branduoliniu klausimu po svarbaus 2015 metų susitarimo žlugimo.

Kovą D. Trumpas nusiuntė laišką Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, ragindamas surengti derybas, tačiau taip pat įspėjo apie galimus karinius veiksmus, jei nepavyks pasiekti susitarimo.

D. Trumpo administracijos pareigūnai laikraščiui „The New York Times“ atskleidė, kad Izraelis prašė Vašingtono pagalbos gegužę surengti ataką prieš Irano branduolinius objektus.

Pasak „The New York Times“, šis planas ir galimi manevrai buvo svarstomi kelis mėnesius.

Tačiau per Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu praėjusios savaitės vizitą Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas pareiškė izraeliečiams, kad nepritars atakai. Vietoj to prezidentas viešai paskelbė apie tiesiogines derybas su Teheranu.

Iranas nuolat neigia, kad siekia pasigaminti branduolinių ginklų, tačiau po to, kai D. Trumpas nutraukė 2015 metų susitarimą, padidino savo branduolinius pajėgumus.

Naujausioje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitoje pažymima, kad Iranas turi maždaug 274,8 kg urano, prisodrinto iki 60 proc., o ginklams reikalingas iki 90 proc. prisodrintas uranas.