Seimas vakar sugrąžino galimybę per radiją ir televiziją skelbti politinę reklamą, priėmęs dvi kadencijas svarstytą naujos redakcijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą.

Pagal jį, politiniai klipai negalės būti trumpesni negu 90 sekundžių, o politinės kampanijos dalyvis turės informuoti tik apie politinę programą arba pasisakyti aktualiais visuomenei klausimais. Tokį siūlymą pateikė Darbo partijos narė, Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė. Jos nuomone, tokie žodžio laisvės ribojimai turi būti.

„Per praėjusius rinkimus internete buvo galima skelbti viską, tai kodėl negalima televizijoje?“, - savo ir konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymus motyvavo ponia Graužinienė.

Vakar BNS ji aiškino, jog minimalios trukmės apribojimas taikomas siekiant išvengti trumpų dažnai kartojamų klipų, kuriais siekiama emocinės įtaigos, o ne dėstoma kandidato programa ir nuostatos.

Aktorių klipuose nebus?

„Klipo tikslas turi būti agitacijoms, per juos galima pasakyti žinią, juose negali vaidinti profesionalūs aktoriai. Tokio klipo, kaip buvo, kuriame vaizduojamas agurkus vežantis ir išpilantis sunkvežimis, nebus“, - portalui apibendrino parlamentarė.

Paklausta, ar reklaminis 90 sekundžių klipas galės sukelti džiaugsmą arba pasipiktinimą, atsakė: „Emocijas žmogui sukelia kiekvienas veiksnys“.

Reklamos agentūros „DDB Vilnius“ kūrybos direktoriui Gediminui Juškiui naujieji ribojimai atrodo absurdiški.

„Tiesą sakant, toks reikalavimas atrodo absurdas. Kiek dirbau reklamoje, tai būtent klipo trukmė suteikia galimybes paveikumui, pravirkdyti ar pradžiuginti. Kuo klipas trumpesnis, tuo mažiau galimybių išraiškai, o pagal tyrimus ir trumpi, ir ilgi klipai pasiekia tokį patį vartotojų skaičių“, sakė G.Juškys.

Vilniaus Universiteto Žurnalistikos instituto direktorius Žygintas Pečiulis teigia, kad šis įstatymas atskleidžia Seimo narių požiūrį į reklamą.

„Sprendimai rodo, kad jie reklamą laiko pamatine blogybe“, - komentavo Ž.Pečiulis.

Be reklamos buvo neperkami

„Politinė reklama per televiziją būdavo draudžiama, nes būdavo bijoma, kad politikų neužvaldytų pinigai, kad jie įrodytų, jog jų balsai neperkami“, - pasakojo Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Loretos Graužinienės galva, klipų trukmę ir išraiškos formą ribojančios įstatymo nuostatos nėra žodžio laisvės pažeidimas.

„Aš manau, kad tam tikri ribojimai turi būti, kad rinkiminė kampanija būtų korektiška“, teigė L.Graužinienė.

„Dar galėjo prirašyti, kaip žmonės turi atrodyti. Tai yra kišimasis į kūrybinį darbą, saviraiškos kontroliavimas, - konstatavo Ž.Pečiulis. - Tačiau reklamos kūrėjai tikrai ras būdų, kaip apeiti apribojimus“, - pridūrė jis.

Ras būdų apeiti

Kad būdų apeiti įstatymo nuostatytus apribojimus pripažino ir reklamos kūrėjas. 

„Man atrodo, kad tikrai rasim“, - sakė p.Juškys.

Z.Vaigauskas pripažino, kad naujieji reikalavimai ir VRK bus didelis galvosūkis

„Politikų išradingumas didelis. Sugalvoja tokių ribinių atvejų, kuriuos būtų sunku išmąstyti. Tai bus didelis galvosūkis mums“, teigė VRK pirmininkas.

Jo nuomone, praeis daug laiko, kol naujasis įstatymas pradės efektyviai veikti.

„Kol 2004 metais priimtas išorinės politinės reklamos draudimas tapo efektyvus, turėjo praeiti pora rinkimų“, - sakė Z.Vaigauskas.

Šia Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo redakcija nustatytas ir kandidato politinės kampanijos išlaidos dydis – dabar tai 20 tūkst. litų, už kuriuos gali būti perkamas televizijų ir radijo stočių eteris.