Kaip argentiniečiams pavyko nutraukti Brazilijos bei Ispanijos hegemoniją ir tapti geriausia komanda pasaulyje? Apie tai ir daugiau – šioje Argentinos rinktinės apžvalgoje.

Lūžis – prieš kelis metus

Nors Futsalo šaknys kildinamos iš Pietų Amerikos, o įgūdžius su šiuo žaidimu jaunystėje tobulino ir Lionelis Messi, argentiniečiai aikštelėje 5 prieš 5 visuomet buvo brazilų šešėlyje. Šių šalių komandos yra vienintelės, dalyvavusios visuose 8 Pasaulio čempionatų finaliniuose etapuose, tačiau kol brazilai skynė titulus, „La Albiceleste“ ilgą laiką netgi nebuvo arti to.

Iš 4 pirmų bandymų čempionate argentiniečiai 3 kartus liko paskutiniai grupėje antrajame etape, o kartą net neįveikė pirmo barjero. 2004 metais Taivane pasiektas proveržis – 4-oji vieta, 2008 metais vėl suklupta antrajame etape, o 2012 m.  – prieš būsimą čempionę Braziliją po pratęsimo ketvirtfinalyje.

Savotišku lūžiu tapo 2015 m. Pietų Amerikos čempionatas („Copa America“), kuriame Argentinai po baudinių serijos pavyko įveikti savo principinį priešininką ir iškovoti vos antrąjį žemyno titulą.

Po metų vykusiame Pasaulio čempionate Kolumbijoje argentiniečiams viskas klostėsi palankiai. Jie savo kelyje nesutiko tituluotų Ispanijos ir Brazilijos komandų – kurios iškrito netikėtai anksti – ir atsivėrusia proga pasinaudojo. Finale brazilų visgi buvo, nes keturi minėtos tautybės žaidėjai atstovavo Rusijai, bet Argentina buvo stipresnė ir laimėjo rezultatu 5:4.

„Apie tai net nebūčiau pasvajojęs. Prieš kurį laiką tai atrodė neįmanoma“, – po finalo prisipažino treneris Diego Guistozzi. Jis, dar būdamas žaidėju, 2003 m. padėjo laimėti Argentinai pirmąjį „Copa America“, o kaip treneris iškovojo ir šį titulą, ir pasaulio čempionų vardus.

Išlaikė stipriausiųjų vardą

Norint apginti savo titulą Lietuvoje pasaulio čempionai neišvengė atrankos varžybų.

Į Brazilijoje 2020 m. vasarį vykusį turnyrą Argentina atvyko su nauju treneriu, bet atsivežė 9 žaidėjus iš 2016 metų čempionų komandos. Tas laimėtojų mentalitetas išliko: komanda laimėjo visas 6 atrankos rungtynes.

Lemiamoje dvikovoje „La Albiceleste“ pranoko turnyro šeimininkus brazilus 3:1 ir atsirevanšavo už nesėkmę prieš trejus metus „Copa America“ turnyre, kai varžovams nusileido savo aikštėje.

Broliai iš pasaulio galo

Vieną iš įvarčių prieš Braziliją šį kartą pelnė Constantino „Kiki“ Vaporaki – tas pats žmogus, kurio smūgis buvo lemiamas 2016 m. Pasaulio čempionato finale Kolumbijoje.

31 metų žaidėjas, kaip ir legendinis Diego Maradona, vilki 10 numeriu pažymėtus marškinėlius Argentinos rinktinėje ir Buenos Airių „Boca Juniors“.

fifa.com nuotr.

Žinoma, C. Vaporaki labai toli iki Diego šlovės, tačiau pergalė planetos pirmenybėse prisidėjo prie salės futbolo populiarumo.

„Žaidimas nuo to laiko ūgtelėjo – pakilo žaidimo lygis, intensyvumas lygoje, mūsų komandos geriau žaidžia tarptautiniuose turnyruose. Žaidimas profesionalėja, klubai turi daugiau ką pasiūlyti žaidėjams, daugelis gali gyventi iš šio sporto. Šiandien 17-18 metų žaidėjai gali susitvarkyti su situacijomis, kurių mes nesulaukdavome iki 24-25 metų“, – tikino futbolininkas.

Iš Ushuaia miesto (kuris vadinamas „Pasaulio galu“, nes yra laikomas piečiausiu miestu pasaulyje)  kilęs žaidėjas salės futbolą pradėjo žaisti tėčio įkurtoje komandoje. Dėl vėsoko klimato, kuriam daro įtaką už tūkstančio kilometrų esantį Antarktida, žaidimui viduje pritaikytas sportas gana populiarus. Sulaukęs žaidėjas išvyko studijuoti ir siekti svajonių futbole į Buenos Airių megapolį.

Futbolą salėje bei lauke žaidė ir jo abu vyresni broliai. Su vienu iš jų – viduriniuoju Alamiro – 2013 metais Constantino pradėjo žaisti „Boca Juniors“ klube.

2016 m. Pasaulio čempionate Alamiro įmušė du įvarčius grupių etape, vieną pusfinalyje, ir atidarė komandos įvarčių sąskaitą finale. Likus žaisti pusantros minutės „Kiki“ įmušė vienintelį savo įvartį, kuris tapo lemiamu. Broliai iš „pasaulio galo“ užlipo ant pasaulio viršūnės.

Pasaulio čempionų vardus Argentina gins rugsėjo 12 – spalio 3 dienomis Lietuvoje. Elitinių planetos komandų kovos vyks Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.