Nusipelnė UFC premijos

Neišvaizdžiame kieme Savanorių prospekte ant lauko sienos pakabintos bokso pirštinės – pirmasis ženklas, nurodantis kelią į „Fighter House / Roger Gracie Academy“ klubą. Judriame Kauno rajone įsikūrusiame klube drauge su daugiau nei 100 sportininkų pluša ir tituluotoji J.Stoliarenko.

Ji – Europos braziliškojo džiudžitsu čempionė, daugelio tarptautinių turnyrų nugalėtoja ir pirmoji Lietuvos atstovė, sulaukusi kvietimo į elitinę kovinio sporto organizaciją UFC. Gimtajame klube Julija ne tik šlifuoja savo meistriškumą, bet ir noriai dalija patarimus jaunesniems kolegoms.

Simpatiška, iš pirmo žvilgsnio gležna 29-erių mergina – stipriausia Lietuvos MMA kovotoja, kurios atkaklumo gali pavydėti ir vyrai. Prieš keletą savaičių jai atsistoję plojo per 10 tūkst. sirgalių Las Vegaso „T-Mobile“ arenoje. Po debiuto UFC organizacijoje ir kelių apmaudžių pralaimėjimų pasiekta pirmoji pergalė buvo išties įspūdinga. J.Stoliarenko vos per 42 sek. privertė pasiduoti australę Jessica-Rose Clark. Patyrusi 34 metų varžovė kovos pradžioje lietuvę pavaišino stipriais smūgiais, bet neįvertino atsakomojo pavojaus. Kaunietė savo firminiu rankos laužimu nepaliko abejonių – ligšiolinės nesėkmės UFC narve jos ne tik nesugniuždė, bet ir motyvavo dar atkakliau siekti užsibrėžtų aukštumų.

Žaibiška pergalė didžiausiame šių metų MMA turnyre JAV padarė įspūdį ir UFC vadovams, J.Stoliarenko pasirodymą įvertinusiems specialia 50 tūkst. JAV dolerių premija. Kol kas tai didžiausias kovotojos honoraras karjeroje, tačiau pergalių bus ir skambesnių – neabejoja jos treneris D.Uktveris.

Pažintis Londone

46-erių kaunietis – vienas braziliškojo džiudžitsu pradininkų Lietuvoje. Kovos menais jis pradėjo domėtis maždaug 1990-aisiais. Iš pradžių buvo karatė, boksas, tradicinis japonų džiudžitsu. 1995 m. Donatas pradėjo treniruotis muaitai tuo metu garsiame “Titano“ sporto klube.

„Tais laikais interneto Lietuvoje dar beveik nebuvo, tad žinių semdavomės iš knygų, žurnalų arba juostinių vaizdų kasečių. Ten pamatydavome kokių nors UFC ar džiudžitsu kovų vaizdų ir jie atrodė iš fantastikos srities. Galvodavau: kaip būtų nuostabu prisiliesti prie to kosmoso, pasitreniruoti su tais kovotojais“, – prisimindamas pirmuosius savo žingsnius pasakojo pašnekovas.

Tačiau kosmosas pasirodė kur kas arčiau, nei manyta. 2000-aisiais kaunietis, kaip ir daugelis lietuvių, išvyko uždarbiauti į Londoną. Ten ieškant Tailando bokso klubo, vietiniame žurnale užkliuvo skelbimas, kviečiantis treniruotis braziliškosios džiudžitsu atmainos. Šis kovos menas yra vienas pagrindinių ir MMA kautynėse.

Taip likimas lietuvį 2000-ųjų pabaigoje nuvedė pas Mauricio Motta Gomesą – legendinio kovotojo Rogerio Gracie tėvą. Šis visai neseniai buvo atidaręs nedidelį braziliškojo džiudžitsu klubą Londone. Donatui, iki tol propagavusiam tik smūgines kovos rūšis, tai buvo nauja neįprasta patirtis.

Vienybė: lietuvei Las Vegase talkino bendražygių komanda / D. Uktverio asm. archyvo nuotr.

Vėliau, vėl grįžęs į Londoną, lietuvis tęsė treniruotes, bet jau paties R.Gracie akademijoje, kuris per tuos metus tapo daugkartiniu pasaulio brazilų džiudžitsu čempionu. 2006 m. pabaigoje D.Uktveris prisidėjo prie kelių džiudžitsu entuziastų Kaune, o dar keleto metų su bendraminčiais atidarė savo klubą, tapusį R.Gracie akademijos filialu Lietuvoje. Nuo to laiko jis ne kartą kopė ant prizininkų pakylos svarbiausiuose džiudžitsu turnyruose, tokiuose kaip Europos čempionatas, skynė pergales ir komercinėse varžybose.

Stiprybė – charakteris

Savo veiklą D.Uktveris sėkmingai tęsia iki šiol, o J.Stoliarenko progresas tik patvirtina, kad trenerio pastangos nenuėjo veltui. Prieš dešimtmetį į Kauną atvykusi iš Visagino ir pravėrusi „Fighter House“ klubo duris, sportininkė nuėjo ilgą kelią. Jame buvo ir skaudžių pralaimėjimų, ir traumų, nusivylimų. Kaip ir įspūdingų pergalių. Julija tapo pasaulinių organizacijų „Invicta FC“ ir ILFJ čempione, o 2020 m. rugpjūtį oficialiai debiutavo prestižiškiausios organizacijos UFC čempionate.

Pirmosioms kovoms UFC oktagone naujokei buvo paskirtos itin pajėgios priešininkės, tad teko skaičiuoti pralaimėjimus ir mokytis. Tačiau ji kantriai kaupė patirtį ir liepos pradžioje sulaukė savo triumfo valandos.

„Mes varžovių nesirenkame, nesame pasaulinės žvaigždės. Ką organizacija skiria, su tuo ir kaunamės. Džiaugiamės kiekviena galimybe pasirodyti. Tačiau šį kartą iš tiesu priešininkė buvo gana paranki“, – pripažino treneris.

Aukščiausią lygį pasiekia ne talentingiausi, o labiausiai užsispyrę atletai. Jei netikite, paklauskite Julijos.

Paklaustas, kas labiau lemia jo garsiausios auklėtinės pergales – talentas, sėkmė ar darbas, pašnekovas nusišypsojo.

„Manote, kad kovos menuose pergales nulemia talentas? Kad jūs žinotumėte, kiek tokių talentų esu matęs per savo karjerą. Būna, matai, kad vaikis tikrai apdovanotas gamtos, bet tai nieko nereiškia be juodo kasdienio darbo. Aukščiausią lygį pasiekia ne talentingiausi, o labiausiai užsispyrę atletai. Jei netikite, paklauskite Julijos. Kartais net pats stebiuosi, kiek vidinės stiprybės ji turi“, – sakė D.Uktveris.

Emocijos: tik treneris ir sportininkė žino, kiek prakaito išlieta iki šios triumfo akimirkos / Scanpix nuotr.

Tapo labiau atpažįstama

Pastarojoje kovoje su australe J.-R.Clark taip pat prireikė pademonstruoti tvirtą charakterį. Akistatos pradžioje praleidusi kelis smūgius lietuvė suklupo, tačiau nesutriko ir, parvertusi priešininkę, atliko efektingą laužimo veiksmą, lėmusį istorinę pergalę.

Ar auklėtinės gyvenime kas nors pasikeitė po laimėjimo?

„Julija tokia pat kukli ir darbšti, kaip ir buvo visada, tik gal tapo labiau atpažįstama. Nors Lietuvoje UFC nėra toks populiarus kaip JAV, kur ji pridalijusi šimtus autografų, žmonės nuolat prašo kartu nusifotografuoti. O tokios žvaigždės kaip mūsiškė Rose Namajūnas turbūt išvis negali pasirodyti gatvėje – iškart apspinta minios gerbėjų“, – pasakojo pašnekovas.

Savo gerbėjų armiją pamažu auginasi ir Julija. Tiesa, iki UFC reitingų viršūnės jos dar laukia ilgas kelias. Bet į atletų brandos amžių tik įžengusi Julija laiko turi. Svarbiausia – turi tvirtą kovotojos charakterį.