Pereiti į pagrindinį turinį

Bėgimas pajūriu moterų paplūdimyje - pavojinga patirtis?

2013-06-26 11:52
Sportuodami lietuviai nepersistengia
Sportuodami lietuviai nepersistengia / BFL/Kęstučio Vanago nuotr.

Jeigu kada nors bėgiojote paplūdimiu, greičiausiai teko aplankyti ir moterų paplūdimio zoną. Ar dailiosios lyties atstovės jus pasitiko džiaugsmingais ir padrąsinančiais šūksniais? O galbūt atvirkščiai?

Turbūt galimi abu variantai. Pateikiame ironišką entuziastingo bėgiko patirtį, nutikusią Lietuvos pajūryje.

- Čia moterų pliažas! – prieš aštuonias į veidą man šūktelėjo vis dar su rūbais esanti moteriškė.
- Bet aš bėgu, - mestelėjau atgal ir tik tuomet supratau, kodėl tas vyras, kurį vijausi kokius du kilometrus ir po kelių šimtų metrų būčiau pralenkęs, prieš kelias akimirkas apsisuko ir nubėgo atgal. Kai mudu prasilenkėme jo akyse buvo užkoduota aiški žinia. „Bičiuli, šių šimtą metrų šįryt neįveiksi. Sargyba budi“.

- Negi nematai, kad čia moterų pliažas! – vėl sušuko tas pats moteriškas balsas (šįkart visai šalia ausies, nes aš jau buvau uždraustoje zonoje ) ir aš drąsiai pakėliau akis į ją. Paprastai bėgiodamas pajūriu uždraustą pliažą stengiuosi įveikti greitai, įbedęs akis į žemę ir bėgdamas kuo arčiau vandens. Šįryt beveik niekas nepasikeitė. Na, tik akis kilstelėjau ir stebėjau tą pasipiktinusiąją.

Buvo ji jau bevystanti, menanti tuos laikus, kai „SSRS sekso nebuvo“, apsirengusi taip, kad laisvai galėtų nueiti iki kokios maksimos, atsistoti į eilę prie dešros ir niekuo (beveik niekuo, gal tik J dydis šiek tiek kristų į akis) neišsiskirti iš esamo kontingento. Ir niekas ant jos nešauktų, kad atėjo be suknelės. Aišku, į bažnyčią dėl perdėto nuogumo jos neįleistų, bet kitur dar netgi ir duris atvertų, ir be eilės aptarnautų. (dėl skonio nesiginčyjama)
Moteriškė pamatė, kad aš ryžtingai pakėliau akis ir ruošėsi kažką dar pasakyti, tačiau nespėjo.

- Bet aš bėgu pro šalį! – atkirtau darkart ir palikau ją už nugaros. Ji mestelėjo, kad esu ištvirkėlis ir nemoku skaityti ir dar nachalas (Nachale, ar skaityt nemoki? Ištvirkėli, ble) ir aš po kelių akimirkų palikau, matyt, labiausiai saugomą paplūdimio gabalėlį Lietuvoje. Paskui trumpam atsisukau. Jame kitos gėlės (tokios, kokias jas sukūrė Dievas) darė savo jogas, tibetiečius, saulės pasveikinimus ir kitus monus, o ta viena, šaukianti, stovėjo ant rubežiaus ir kažko laukė. 
Su nuostabiu antradienio rytu!


Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų