Už šalies olimpinę delegaciją atsakingai olimpinei čempionei mūsų sportininkų pasiekimai Minske įvykusiose 2-osiose Europos žaidynėse kelia liūdesį, o pagrindinė blankaus pasirodymo priežastis, jos nuomone, – buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Edis Urbanavičius, skandalingai nuskambėjęs ne vien dėl LTOK negrąžinamo BMW automobilio, bet ir dėl abejotinų sprendimų savo valdymo laikotarpiu. Kai kuriuos jų, kad ir Palangos teniso komplekso nuomą verslininkams, šiuo metu narplioja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

LTOK prezidentės teigimu, Lietuvos sportas pastaruosius ketverius metus buvo tapęs asmeninių vieno žmogaus ambicijų įkaitu ir tik kai kurių politikų dėka pavyko suvaldyti situaciją. Vis dėlto padaryta žala dar ilgai gali kamuoti visą sporto bendruomenę.

– Antrosiose Europos žaidynėse Lietuvos atletai iškovojo tris medalius. Tarp 50-ies dalyvavusių valstybių likome 29-oje vietoje. Kaip vertinate mūsų sportininkų rezultatus?

– Pirmą medalį iškovojome septintą žaidynių dieną. Buvo nejauku prisiminus, kad prieš ketverius metus Baku, įpusėjus pirmosioms žaidynėms, turėjome jau keturis ar penkis medalius. Šįkart blykstelėjo dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė, daug kam netikėtai auksą pelnė gimnastas Robertas Tvorogalas. Tačiau kartėlis liko. Mus aplenkė kuklesnes delegacijas atsiuntusios valstybės, sėkmingiau pasirodė visi kaimynai. Rezultatai, švelniai kalbant, kuklūs, jie atspindi didžiojo Lietuvos sporto padėtį. Manau, kad jie tokie ne dėl nuo sportininkų priklausančių aplinkybių. Didžiuojuosi ir esu dėkinga visiems Minske pasirodžiusiems atletams, visi iš savęs reikalavo maksimumo, kai kurie padarė net daugiau, nei galėjo.

– Kas kaltas dėl tokios situacijos?

– Neapgalvotai sugriauta centralizuota sportininkų ruošimo sistema. Už viso to stovi vienas žmogus. Man iki šiol nesuvokiamos jo buldozeriu prastumtos pataisos.

– Ar tikrai Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) funkcijų sunaikinimas – pagrindinė prastėjančių mūsų atletų rezultatų priežastis?

– Kai visas pasaulis eina vienu – centralizuoto atletų ruošimo ir aptarnavimo – keliu, Lietuva pasuko kita kryptimi. LTOK su tuo kategoriškai nesutiko. Dabar turime tai, ką turime. Ankstesnė sistema leido iškovoti medalius, užtikrino visų olimpinių sporto šakų atletų medicininį ir mokslinį aptarnavimą. Dabar ji sugriauta, tad kas kaip sugeba, taip ir dirba. Sporto federacijos neturi finansinių ir žmogiškųjų išteklių padaryti tai, ką darė LOSC.

– Kalbėta, kad perimti naikinamo LOSC funkcijas buvo raginamas LTOK, bet atsisakė. Kodėl?

– Pirmiausia, LOSC buvo KKSD įmonė. Visu pajėgumu dirbęs LOSC atliko sportininkų rengimo organizavimo funkcijas, centre dirbo 30 trenerių, 20 medikų, sporto bazių vadybininkai, administracija. LOSC biudžetą sudarė per 4 mln. eurų. Neoficialių siūlymų perimti LOSC valdymą girdėjome, svarstėme, teikėme savo vizijas, tačiau be papildomo finansavimo, be kooperacijos su valstybe nebūtume pajėgūs tai daryti. Savo siūlymais išūžiau galvą Seimui, sporto federacijoms, Švietimo ir mokslo ministerijai. Tačiau sniego gniūžtės efektas buvo per stiprus. Supratę, kad sistemos griūtis smogs čia ir dabar, pagal savo galimybes kompensavome praradimus, kuriuos lėmė LOSC funkcijų panaikinimas. 2018-aisiais įdarbinome 8 trenerius ir vieną gydytoją, šiais metais skiriame medicininio aptarnavimo lėšas federacijoms.

– Ši sporto reforma, jei taip galima ją pavadinti, buvo smarkiai kritikuojama. Pastabų išsakė ne vien daugumos sporto šakų federacijų, bet ir patys sportininkai, medikai, kiti sporto specialistai. Kodėl jie nebuvo išgirsti?

– Reforma nebuvo tokia, kokią įsivaizduojame – kai susirenka protingi žmonės ir ima spręsti problemą. Bėda ta, kad jokios problemos nebuvo. Pagrindinis tuomečio KKSD vadovo E.Urbanavičiaus tikslas buvo reforma dėl reformos, kažkokios asmeninės ar už jo stovinčių kitų asmenų ambicijos – be skaičiavimų, be analizės, kur pokyčiai nuves, kokius pranašumus ir trūkumus jie nulems. Ne kartą į KKSD kreipėmės raštu, išeikvojome daug žmogiškųjų, finansinių ir laiko resursų, tą patį darė sporto federacijos, tačiau mūsų neišgirdo. Ignoravo. Esu dėkinga Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos primininkui Kęstučiui Smirnovui, kuris neleido visko dar labiau apsunkinti bei grąžino tobulinti KKSD rengtą sporto įstatymą. Džiaugiuosi dabartinio Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus požiūriu į sportą ir tikiuosi, kad bendradarbiavimas su ministerija padės sustabdyti krizę.

– Kur dabar dirba buvę LOSC specialistai – treneriai, medikai?

– Išsiblaškę po visą pasaulį. Kai kurie toliau dirba su sporto federacijomis, kiti pasuko į privačias ar valstybines įstaigas, treti įkūrė savo verslą. Ištisus olimpinius ciklus sporto sistemoje augę specialistai, kurių tobulėjimą finansavo LTOK ir KKSD, iš stabilios struktūros buvo tiesiog išsviesti į rinką.

Jei sugriautos sistemos nepavyks atkurti, laukia sunkus laikotarpis. Tai jau pajautėme Europos žaidynėse, pajusime ir Tokijuje.

– Liko metai iki olimpinių vasaros žaidynių. Ko Lietuva gali tikėtis jose?

– Jei sugriautos sistemos nepavyks atkurti, laukia sunkus laikotarpis. Tai jau pajautėme Europos žaidynėse, pajusime ir Tokijuje. Abejoju, ar turėsime tokią gausią rinktinę, kokia atstovavo mūsų šaliai Rio de Žaneiro olimpiadoje, ar bus medalių, kurių ir taip nėra daug, bet gali dar labiau sumažėti.

– Ar jau aiškėja 2020-ųjų olimpinės rinktinės kontūrai?

– Dauguma sportininkų renka olimpinio reitingo taškus arba atrankos varžybose siekia tiesioginių kelialapių. Bilietus į Tokijo žaidynes turi jau šeši sportininkai – plaukikai Danas Rapšys ir Andrius Šidlauskas, lengvaatlečiai Daina Zagainova, Živilė Vaiciukevičiūtė ir Andrius Gudžius bei penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Nenuvertinu sportininkų, jau užsitikrinusių teisę dalyvauti olimpiadoje ar pretenduojančių į nacionalinę rinktinę, tačiau jie medalių link eis sunkesniu, nei galėtų eiti, keliu. Tikimės geriausio, tačiau ruošiamės ir blogiausiam scenarijui.

D.Rapšys – pirmasis Lietuvos sportininkas, iškovojęs kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes.

– Ką reikėtų padaryti, kad situacija keistųsi į gera ir Lietuva neliktų Tokijuje tarp autsaiderių?

– Susitelkti, nenuleisti rankų ir, kiek leidžia resursai, siekti užsibrėžtų tikslų. LTOK visada palaiko sąžiningą sportininką, trenerį, sporto federaciją. Žiūrint į tolesnę ateitį, reikia centralizuoti sportininkų rengimą, suvienyti jėgas ir, svarbiausia, turėti bendrus tikslus visai Lietuvos sporto sistemai. Ta linkme jau einame drauge su Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija, jos pirmininku Kęstučiu Smirnovu, Švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi bei jo vadovaujama ministerija.

Startai

Lietuvos sportininkų rezultatai 2-osiose Europos žaidynėse.

Badmintonas: Vytautė Fomkinaitė nepateko į asmeninių varžybų aštuntfinalį; V.Fomkinaitė ir Gerda Voitechovskaja nepateko į dvejetų varžybų ketvirtfinalį.

Baidarių ir kanojų irklavimas: Andrėjus Olijnikas ir Ričardas Nekriošius (dvivietė baidarė, 4-a vieta), Artūras Seja (vienvietė baidarė, 5-a vieta), Vadimas Korobovas (vienvietė kanoja, 8-a vieta), Henrikas Žustautas (vienvietė kanoja, 9-a vieta), Rūta Dagytė (vienvietė kanoja, į finalą nepateko), Ilja Davidovskis ir H.Žustautas (dvivietė kanoja, į finalą nepateko).

Boksas: Edgaras Skurdelis (svorio kategorija iki 60 kg, pralaimėjo aštuntfinalyje), Vytautas Balsys (iki 75 kg, pralaimėjo pirmą dvikovą), Mantas Valavičius (per 91 kg, pralaimėjo pirmą dvikovą).

Dviračiai, trekas: Simona Krupeckaitė (keirinas, 1-a vieta), S.Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė (komandų sprintas, 2-a vieta), Vasilijus Lendelis (sprintas, 5-a vieta), M.Marozaitė (500 m, 5-a vieta), S.Krupeckaitė (sprintas, 7-a vieta), Olivija Baleišytė (skrečas, 8-a vieta), M.Marozaitė (sprintas, 9-a vieta), Svajūnas Jonauskas (keirinas, 11-a vieta), O.Baleišytė (daugiakovė, 13-a vieta), M.Marozaitė (keirinas, 17-a vieta), Viktorija Šumskytė (grupinės lenktynės dėl taškų, nepasiekė finišo), O.Baleišytė ir V.Šumskytė (medisonas, nepasiekė finišo).

Dviračiai, plentas: Gediminas Bagdonas (asmeninės lenktynės, 5-a vieta), Rasa Leleivytė (grupinės lenktynės, 9-a vieta), Ramūnas Navardauskas (asmeninės lenktynės, 19-a vieta), G.Bagdonas (grupinės lenktynės, 24-a vieta), Silvija Pacevičienė (asmeninės lenktynės, 26-a vieta), Justas Beniušis (grupinės lenktynės, 68-a vieta), S.Pacevičienė (grupinės lenktynės, 68-a vieta), R.Navardauskas (grupinės lenktynės, 80-a vieta), Rojus Adomaitis (grupinės lenktynės, 88-a vieta), Venantas Lašinis (grupinės lenktynės, 91-a vieta).

Dziudo: Santa Pakenytė (svorio kategorija per 78 kg, pralaimėjo pirmą dvikovą), Sandra Jablonskytė (per 78 kg, pralaimėjo pirmą dvikovą), Andrejus Klokovas (iki 66 kg, pralaimėjo pirmą dvikovą), Kęstutis Vitkauskas (iki 73 kg, pralaimėjo pirmą dvikovą), Karolis Bauža (iki 100 kg, pralaimėjo pirmą dvikovą).

Gimnastika: Robertas Tvorogalas (pratimai ant skersinio – 1-a vieta, pratimai ant lygiagrečių - 5-a vieta, daugiakovė – 7-a vieta).

Graikų-romėnų imtynės: Eividas Stankevičius (svorio kategorija iki 87 kg, pralaimėjo pirmą dvikovą), Romas Fridrikas (iki 130 kg, pralaimėjo pirmą ir paguodos dvikovas).

Imtynės (moterys): Danutė Domikaitytė (svorio kategorija iki 68 kg, pralaimėjo dvikovą dėl bronzos medalio), Auksė Rutkauskaitė (iki 57 kg, pralaimėjo pirmą dvikovą), Kornelija Zaicevaitė (iki 62 kg, pralaimėjo pirmą dvikovą), Kamilė Gaučaitė (iki 76 kg, pralaimėjo pirmą dvikovą).

Imtynės (vyrai): Lukas Krasauskas (svorio kategorija iki 97 kg, pralaimėjo pirmą dvikovą).

Krepšinis "3 prieš 3" (vyrai): Lietuvos komanda (Medas Kuprijanovas, Paulius Semaška, Aurelijus Pukelis, Mintautas Bulanovas) nepateko į pusfinalį.

Lengvoji atletika, individualios varžybos: Adrijus Glebauskas (šuoliai į aukštį, 5-a vieta), Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas, 7-a vieta), Jogailė Petrokaitė (šuoliai į tolį, 10-a vieta), Kostas Skrabulis (100 m bėgimas, 15-a vieta), Rapolas Saulius (110 m barjerinis bėgimas, 15-a vieta), Karolina Deliautaitė (100 m bėgimas, 17-a vieta).

Lengvoji atletika, komandų varžybos: Lietuvos rinktinė nepateko į pusfinalį.

Sambo: Karina Stefanovič (svorio kategorija per 80 kg, pralaimėjo pirmą dvikovą), Gintaras Katkus (iki 52 kg, pralaimėjo pirmą ir paguodos dvikovas).

Stalo tenisas, asmeninės varžybos: Medardas Stankevičius pralaimėjo pirmą dvikovą.

Šaudymas: Alisa Bogdanova ir Ronaldas Račinskas (stendinis šaudymas apvalioje aikštelėje, mišrios komandos – 15-a vieta), A.Bogdanova (stendinis šaudymas apvalioje aikštelėje – 24-a vieta), R.Račinskas (stendinis šaudymas apvalioje aikštelėje – 27-a vieta), Gabrielė Rankelytė (pneumatinis pistoletas, iš 10 m – 35-a vieta), Jekaterina Ždanova (pneumatinis pistoletas, iš 10 m – 36-a vieta), Karolis Girulis (orinis šautuvas, iš 10 m – 38-a vieta).

Šaudymas iš lanko: Inga Timinskienė nepateko į aštuntfinalį.