Lietuvos dziudo čempionas Karolis Bauža tebeprisimena treniruotę su olimpiečiu Algimantu Merkevičiumi. Šių atletų sėkmę Europos čempionatuose skiria dešimt metų.

Gruzijos sostinėje Tbilisyje įvykusiose kontinento pirmenybėse Kauno sporto mokyklos "Gaja" ir klubo "Danas" auklėtinis K.Bauža svorio kategorijos iki 90 kg varžybose iškovojo bronzos medalį.

Paskutinį kartą apdovanojimą iš Europos čempionato buvo parvežęs A.Merkevičius – 1999-aisiais kaunietis pelnė sidabrą.

Šį kartą Lietuvos dziudo meistras į prizininkų gretas įsiveržė efektinga pergale prieš Vokietijos imtynininką Michaelį Pinskę: dvikova truko tik 33 sek., K.Bauža ippon veiksmu sugniuždė varžovą.

– Sėkmę lėmė kruopščiai parengti namų darbai, – interviu dienraščiui sakė Petro Vinciūno treniruojamas K.Bauža.

– Karoli, kodėl lemiama kova buvo tokia trumpa? Gal varžovas grumtis su tavimi išėjo atsipalaidavęs?

– Vokiečio sportinė forma nekėlė jokių abejonių, tačiau mes su treneriu, stebėdami jo pasirodymus šiame čempionate, atkreipėme dėmesį į tam tikrus varžovo taktikos dėsningumus. Iki šiol nė karto nebuvau susitikęs su šiuo imtynininku, todėl jis tikriausiai nesitikėjo, kad taip greitai bus "iššifruotas". Prieš dvikovą grįžau į viešbutį, truputį pailsėjau, gerai viską apgalvojau. Sporto rūmuose ramiai išėjau ant tatamio. Prasidėjus kovai, vokietis puolė mane, tačiau aš jį sutramdžiau kontrveiksmu, kuris jam buvo tikriausiai lyg perkūnas iš giedro dangaus.

– Kitos tavo imtys užtruko gerokai ilgiau, nors priešininkai – pažįstami. Kas tokiais atvejais yra svarbiausia?

– Su vengru Tamašu Madaraszu ir olandu Marvinu De La Croesu šiemet buvau susitikęs tarptautiniuose turnyruose Lenkijoje bei Prancūzijoje, tada jiems pralaimėjau. Prieš Europos pirmenybes su treneriu daug laiko praleidome žiūrėdami tų varžybų vaizdo įrašus, analizavau savo klaidas, įsiminiau, ko nemėgsta konkurentai. Beje, taip dirbame kiekvieną kartą rengdamiesi varžyboms. Kantrybė, atidumas net smulkmenoms – didelės vertybės. Tbilisyje atsirevanšavau ir vengrui, ir olandui. Pastarasis buvo akivaizdžiai susinervinęs, kai per kovą suprato, kad aš gerai žinau jo silpnybes ir jomis naudojuosi. Beje, taip su manimi elgiasi ir mano oponentai.

– Kas padėjo atsigauti po pralaimėjimo ketvirtfinalyje ispanui Davidui Alarzai?

– Su Ispanijos atstovu esu kovojęs pernai, pasidalijome po pergalę. Šį kartą pirmavau, tikėjausi laimėti, bet gal paskubėjau ir varžovui pavyko perimti iniciatyvą. Vėliau paaiškėjo, kad Alarzos atliktas ippon veiksmas buvo ne visiškai "švarus", galima ginčytis, ar viskas – pagal taisykles. Tai nuteikė mane nesustoti. Dabar atrodo, kad ir finalas buvo pasiekiamas.

– Ar pažinojai A.Merkevičių, kuris prieš dešimt metų toje pačioje svorio kategorijoje Bratislavoje tapo Europos vicečempionu?

– Prisimenu vieną bendrą treniruotę, kurioje Algimantas jaunesniems imtynininkams vis juokaudamas pakartodavo: stenkitės, jums teks mus, senukus, pakeisti.

– "Dano" klube ant sienos kabo du įrėminti varžybų dalyvių numeriai su autografais: A.Merkevičiaus – iš Atlantos olimpiados, Mariaus Paškevičiaus – iš Sidnėjaus. Prašyte prašosi trečiasis eksponatas...

– Stengsiuosi iškovoti kelialapį į Londono olimpines žaidynes. Tai – mano didysis sportinis tikslas. Nedaug trūko, kad būčiau peržengęs atrankos į Pekino olimpiadą slenkstį, bet nepavyko. Dabar geriau žinau, ką daryti, kad pasisektų.

K.Baužos dosjė

Gimė: 1987 m. balandžio 24 d. Jurbarke.

Išsilavinimas: Lietuvos kūno kultūros akademijos sporto edukologijos fakulteto trečiojo kurso studentas.

Pomėgiai: gardūs patiekalai.

Karjera: dziudo treniruotis pradėjo nuo 6-erių, pirmoji trenerė – Diana Arlauskaitė, dabartinis treneris – Petras Vinciūnas.

Laimėjimai: Europos jaunimo olimpinio festivalio bronzos medalis (2003), Europos jaunimo (iki 20 m.) A kategorijos turnyrų nugalėtojas (2005, 2006), Lietuvos čempionas (2006, 2008), pasaulio studentų universiados bronzos medalis (2007), pasaulio taurės turnyro sidabro medalis (2009), Europos čempionato bronzos medalis (2009).