Sporto metus Kaune įamžins jubiliejinės – 10-osios – Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, Tarptautinės vaikų žaidynės bei kiti renginiai. Juose laukiama kelių tūkstančių atletų iš viso pasaulio.

Ryškiausios Lietuvos sporto žvaigždės gyvena permainomis, susijusiomis su rengiamais naujais Sporto įstatymais, numatomu rentų nusipelniusiems atletams mažėjimu. Šurmuliuoja ir trenerių cechas, sunerimęs dėl esą kilusio pavojaus rengiant jaunąją olimpiečių pamainą.

Apie šias bei kitas sporto aktualijas mintimis su "Kauno diena" pasidalijo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius E.Urbanavičius.

– Netrukus baigsis tretieji jūsų vadovavimo šalies sportui metai. Iki kadencijos pabaigos lieka vieni metai. Ar esate patenkintas tuo, kas nuveikta?

– Šį laikotarpį vertinu dvejopai. Pamenu, kai 2014-aisiais užėmiau postą, buvau kupinas entuziazmo. Smagu, kad jo liko iki šiol. Procesai, reformos, kurias mes inicijavome, skatina eiti į priekį. Pagrindinis tikslas, kurį iškėliau vos atėjęs – stiprinti sporto reguliavimo aspektus tarp vyriausybinio ir nevyriausybinio sektoriaus, aiškiai atskiriant kompetencijas ir funkcijas. Turi būti įdiegti aiškūs kriterijai. Taip pat siekiame stiprinti sporto nevyriausybinių organizacijų galias tiek įstatymiškai, tiek finansiškai. Drauge koreguojame valstybės funkcijas sporto valdymo srityje. Norime, kad mūsų sritis būtų atstovaujama atskiros Sporto ministerijos, kaip yra daugelyje užsienio valstybių. Visais aspektais aktyviai bendraujame tiek politiniu lygiu, tiek su savo bendruomenės atstovais – sporto šakų federacijomis, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK).

– Tai, kad 2017-ieji paskelbti Sporto metais – labiau formalumas ar reikšmingas jūsų kuruojamos srities įvertinimas?

– Tai nėra formalus dalykas. Džiugu, kad Seimas dar pernai, pabrėždamas sporto svarbą visuomenei ir valstybei, šiuos metus paskelbė Sporto metais. Gal visuomenės dar nepasiekė atgarsiai, bet yra parengtas priemonių ir veiksmų planas, kuris jau įgyvendinamas. Jis apima ne vieną dešimtį renginių ir konkrečių žingsnių populiarinant sportą, sveiką gyvenimo būdą ir kitas sritis.

– Galbūt simboliška, bet šie metai prasidėjo triukšmingai. Ypač didelio atgarsio sulaukė Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) arba sportininkų rengimo reforma. Nemažai žinomų trenerių išreiškė nuogąstavimą, kad permainos sugriaus olimpinės pamainos rengimo sistemą. Ar tos baimės pagrįstos?

Pabrėšiu, kad nei sportininkai, nei treneriai nebus nuskriausti.

– Apie tai daug diskutavome tiek su treneriais, tiek su Seimo atstovais. Manau, kad apgynėme savo nuostatas ir pozicijas. Ši reforma brendo seniai, bet jai reikėjo ryžtis. Iš įvairių šaltinių buvo daugybė indikacijų, kad sistemai trūksta skaidrumo, atitikimo teisės aktams, vyksta funkcijų ar etatų dubliavimas. Valstybė pasirinko nuosaikesnį reformų variantą, tad pakeitimai vyks dviem etapais. Prasidėjus reformai, LOSC liko tik apie 60 sportininkų, kurie yra išlaikomi valstybės. Tai paskutiniai metai, kai valstybė juos ruošia. Palaipsniui pereinama prie kur kas skaidresnio programinio finansavimo, kurio kriterijai yra aiškūs ir konkretūs. Pabrėšiu, kad nei sportininkai, nei treneriai nebus nuskriausti. Juk triukšmas ir kilo todėl, kad buvo baiminamasi, jog dėl reformos sportininkai ir visa jų rengimo sistema neteks finansavimo šaltinių. Mes aiškiai parodėme ir įrodėme, kad šaltiniai yra ir jie nebūtinai – iš valstybės biudžeto. Šiuo metu yra 2 mln. eurų LTOK biudžete, skiriamų federacijoms, kurios ir rūpinasi sporto pamainos ugdymu.

– Greta šių reformų neseniai nuvilnijo ir olimpinės čempionės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės bei kitų tituluotų sportininkų pareiškimai apie planuojamą karjeros pabaigą, jei bus priimtos įstatymų pataisos, pagal kurias bus peržiūrėta rentų mokėjimo tvarka. Ar reali grėsmė, kad baimindamiesi drastiškai sumažėsiančių išmokų už praeities pergales žinomi atletai pasitrauks iš sporto?

– Buvo daug nesusišnekėjimo. Gali būti, kad sportininkams nepakankamai išaiškinta, ką ir kaip planuojama keisti. Todėl sulaukėme tokios skubotos reakcijos. Šiuo metu, manau, kad masinio pasitraukimo pavojaus nėra. Žinoma, niekas negali uždrausti sportininkui baigti karjeros. Tačiau tai nutiks ne dėl rentų. Galiu patikinti, kad atgaline data rentos ir kitos išmokos nusipelniusiems atletams mažinamos nebus. Visi jie gaus tai, ką gaudavo iki šiol. Permainos palies tik ateities pasiekimus. Kalbame ne vien apie išmokų mažinimus. Tiesiog jos bus diferencijuotos, atsižvelgiant į tai, kur tie laimėjimai buvo pasiekti – tarkime, prestižiškiausiame sporto renginyje olimpinėse žaidynėse ar kažkurios sporto šakos Europos pirmenybėse. Atsiras naujos išmokos jauniems perspektyviems sportininkams. Visur siekiame paprastumo ir aiškumo, kad patys sporto žmonės tiksliai žinotų, ko ir kur gali tikėtis. Savo reformose remiamės Skandinavijos, kitų užsienio šalių patirtimi.

– Jau šį mėnesį Kaune nuvilnys 10-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, liepą į Kauną suvažiuos per 1,5 tūkst. jaunųjų atletų iš maždaug 90-ies pasaulio miestų. Kokią reikšmę teikiate šiems renginiams?

– Tai bus puiki proga Kaunui ir Lietuvai pristatyti save visam pasauliui. Į miestą sugužės tūkstančiai svečių, informuos daugelio šalių žiniasklaida. Tikiuosi, kad šios šventės įkvėps ir ne vieną jauną žmogų siekti sportinių aukštumų arba paskatins atsigręžti į sveikesnį gyvenimo būdą.

– Jei jau prakalbome apie įvaizdį, jis labai priklauso ir nuo sporto arenų. Kol kas nei Kaune, nei Vilniuje neturime deramo nacionalinio stadiono aukščiausio lygio sporto renginiams.

– Abu projektai šiai dienai yra realūs. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos likimas didele dalimi priklausys nuo Vyriausybės apsisprendimo kaip panaudoti valstybės investicinės programos lėšas. Vilniaus stadiono reikalai taip pat juda į priekį. Vyksta statybos ir valdymo koncesijos konkursas. Kandidatų yra ne vienas, tad tikėtina, kad bus ir nugalėtojas. Tokio masto – apie 90 mln. eurų vertės – projektai greitai nevyksta. Rezultatą turėtume matyti po poros metų.