Kaunietis teigė, kad emocijos yra smagios, bet jaučiasi šiek tiek pavargęs – ir nuo Atlanto vandenyno, ir nuo skrydžio.
„Dar vis keistai jaučiuosi. Dabar skridau, pamačiau Kauno marias, sakau, viskas, namai“, – A. Valujavičių cituoja LNK.
Keliautojas teigė, kad paskutinės irklavimo dienos buvo sunkios, delnai degė iš skausmo, tačiau jis dalijosi ir jį įkvėpusiais žodžiais – „Skausmas yra laikinas, o rezultatas amžinas.“
„Drąsiai dar būčiau du tris mėnesius irklavęs. Nežinau, gal susidraugavau su pačiu savimi. Ir su pačiu Atlantu“, – sakė vyras.
Aurimą pasitiko ne tik daugybė gerbėjų, bet ir mama, su ašaromis akyse. „Klausė, kaip man sekėsi Atlante. Tėvams yra per daug dėmesio“, – sakė keliautojas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Iki Naujų metų būsiu Lietuvoje, reikia pailsėti, dirbti prie filmo, nes jis numatomas sausio mėnesį. Po filmo bus galima kelti sparnus. Kur kelsiu? Reikia pasidaryti namų darbus, susižiūrėti vizas ir žemynus, transporto priemones. Turbūt atskleisiu rudens pabaigoje, žiemos pradžioje, kur tiksliai keliausiu. Turiu prioritetų, bet dar noriu susidėlioti taškus“, – intrigą išlaikė vyras.
Paklaustas, ko labiausiai pasiilgo, Aurimas šypsodamasis pripažino, kad ramybės.
Per vos daugiau nei 120 dienų irkline valtimi perplaukęs Atlanto vandenyną kaunietis tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
Naujausi komentarai