Magiška 70 m riba ir geriausiųjų penketas jau Londono olimpiadoje – tokiu viesulu į suaugusiųjų sportą nusiteikęs įsiveržti pasaulio jaunimo čempionu tapęs disko metikas Andrius Gudžius.

Beprecedentis pasiekimas

"Padaryk šventę sau ir Lietuvai", – auklėtiniui žengiant į disko metimo sektorių, Andriui Gudžiui linkėjo treneris Vaclovas Kidykas.

Įspūdingu stotu iš minios išsiskiriantis devyniolikmetis įvykdė abu uždavinius. Antradienį į Lietuvą iš Kanadoje vykusių pasaulio jaunimo (iki 20 metų) pirmenybių grįžusio kauniečio krūtinę puošė didžiulis auksinis medalis, o šalies lengvosios atletikos metraštis pasipildė nauju įrašu.

"Turiu dar vieną istorinį medalį (bronzos – red. past.) iš pasaulio jaunių čempionato. Šalia jo kabės ir šitas", – šyptelėjo A.Gudžius, demonstruodamas savo naująjį trofėjų – pirmąjį istorijoje Lietuvos atstovų pasaulio jaunimo čempionatuose pelnytą auksą. To nebuvo pavykę padaryti net Virgilijui Aleknai, kurio pėdomis žengia kylanti šalies lengvosios atletikos žvaigždė.

Nauji horizontai

Kanadoje A.Gudžius diską sėkmingiausiu penktuoju bandymu nuskraidino 63 m 78 cm. Pasak V.Kidyko, toks rezultatas – anaiptol ne stulbinamas, mat treniruotėse jo auklėtinis įrankį meta ir toliau nei 69 m.

Vis dėlto ir tokio atstumo užteko solidžiai atsiplėšti nuo artimiausių konkurentų. Antras likęs rumunas Andrei Gaga diską numetė 61 m 85 cm, o bronzą iškovojęs australas Julianas Wruckas – 61 m 9 cm.

Čempionate Kanadoje A.Gudžius paskutinį kartą svaidė 1,75 kg sveriantį diską, skirtą jaunimo varžyboms. Nuo šiol būsimas Lietuvos kūno kultūros akademijos pirmakursis į rankas ims tik 250 g sunkesnį vyrišką įrankį.

"Baigėsi vaikiški žaidimai. Mūsų tikslas perėjus į suaugusiųjų sportą – mesti diską už 70 m ribos. Tikiu, kad Londono olimpinėse žaidynėse 2012 m. Andrius pateks į geriausiųjų penketą. Jis yra žvėriškai stiprus žmogus. Dabar Andrius dirba tik dviem trečdaliais savo galimybių – viskas laikoma ateičiai", – tvirtino V.Kidykas.

Ne svajoja, o planuoja

– Koks jausmas būti pasaulio čempionu? – paklausėme A.Gudžiaus.

– Neišpasakytas. Pirmas keletą dienų to net nesupratau. Dabar, grįžęs į Lietuvą ir sulaukęs tiek daug dėmesio, jaučiuosi pakylėtas.

– Į rungties finalą patekote tik po paskutiniojo sėkmingo metimo. Nejautėte baimės jį atlikdamas?

– Buvau užtikrintas savimi, tikėjau, kad pateksiu į finalą. Dėl to buvo kur kas paprasčiau varžytis, nes pasitikėjimas savo jėgomis ir technika duoda daugiausia pliusų. Finale buvo jau sudėtingiau. Visi mano metimai buvo gana stabilūs, bet norėjosi kur kas geresnio rezultato. Gal buvau truputėlį pavargęs po kvalifikacijos, be to, oro sąlygos buvo blogos. Karštis buvo didžiulis, diską teko mesti pavėjui.

– Ką sunkiausia buvo nugalėti: orą, varžovus ar patį save?

– Viskas buvo vienodai sudėtinga. Taip, oponentai atsiliko gana smarkiai. Atvirai kalbant, didžiausios konkurencijos tikėjausi ne iš tų sportininkų, kurie užėmė prizines vietas. Bet varžybos pasisuko kitaip.

– Tikėjotės tapti čempionu?

– Kokius pusę metų gyvenau su ta mintimi. Esu toks žmogus, kuris sau kelia aukščiausius tikslus ir stengiasi juos įgyvendinti. Jeigu būčiau galvojęs, kad gal laimėsiu medalį, tada "gal" ir būčiau jį laimėjęs. Kai supranti, kad būtinai reikia laimėti, tada ir stengiesi daug labiau.

– Pernai Europos jaunimo pirmenybėse buvote penktas. Kas lėmė tokį šuolį į viršų?

– Praėjusiais metais irgi galėjau turėti aukso medalį, bet, atlikdamas paskutinį metimą, kuris man būtų garantavęs pirmą vietą, vos užmyniau ant sektoriaus krašto. Tiesiog pritrūko sėkmės, o šįkart viskas buvo idealu.

– Kokie tolesni jūsų planai?

– Poilsis ir galbūt dar keletas komercinių varžybų. Kitais metais laukia Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionatas. Nenoriu žadėti, bet irgi reikia galvoti apie medalį. Galiausiai – pasaulio suaugusiųjų čempionatas. Londono olimpinės žaidynės? Apie jas ne tik svajoju, bet ir konkrečiai planuoju, kad Londone būtinai reikės patekti į finalą.