Neįtikima, bet taip buvo: į S.Dariaus ir S.Girėno stadione vykusias futbolo komandos „Kaunas“ rungtynes susirinkdavo ne mažiau žiūrovų, nei į krepšinį šalia esančioje sporto halėje. Praėjo vos keleri metai ir Lietuvos futbolo lopšys – be profesionalios futbolo ekipos.

Valdžiai futbolo nereikia

2000-ieji: „Kaunas“ – Glazgo „Rangers“, 5000 žiūrovų. 2003-ieji: „Kaunas“ – Glazgo „Celtic“, 3500 žiūrovų. 2005-ieji: „Kaunas“ – „FC Liverpool“, 8000 žiūrovų. 2008-ieji: „Kaunas“ – Glazgo „Rangers“, 6000 žiūrovų.

Ilgametis futbolo-beisbolo klubo (FBK) „Kaunas“ direktorius Romualdas Kontrimas sako, kad jam spaudžia širdį, kai prisimena komandos aukso amžių. Daug kas buvo sukurta, parengtas ne vienas visam Lietuvos sportui originalus ir naudingas projektas, puoselėtos gražios viltys, bet joms nebuvo lemta išsipildyti.

„Verslininkas Vladimiras Romanovas investavo į futbolą dešimtis milijonų, bet reikia turėti sąžinę – negalima visą laiką gyventi iš vieno žmogaus, nors ir labai mylinčio futbolą, kišenės. “Kaunas" – viso miesto klubas, bet valdžiai jo nereikia. Kiek merų buvo – tiek raštų parašiau, bet visi prašymai padėti klubui atsitrenkė lyg į sieną. Nei Kaune, nei šalyje nėra valstybinio požiūrio į futbolą, absurdiškas Labdaros ir paramos įstatymas.

Koks dabar koks skirtumas, kur žaisti, – A lygoje, 1-ojoje ar 2-ojoje? Daugumos komandų lygis sumenkęs. Pažvelkime į pasaulio reitingų lentelę ir Lietuvos rinktinės užimamą vietą – ką komentuoti? O Lietuvos futbolo federacijoje tebevyksta sveiku protu nesuvokiami dalykai", – neslėpė nusivylimo R.Kontrimas, futbolui paskyręs savo gražiausius metus ir neišvengęs sveikatos sutrikimų.

Žygis į viršūnę

Prieš daugiau nei 19-metis R.Kontrimas su buvusios bendrovės „Silva“ vadovu Vydu Damalaku ir kitais bendraminčiais įkūrė futbolo-beisbolo klubą ir pavadino jį „Kaunu“.

Komandos branduolį sudarė geriausi buvusios Radijo gamyklos komandos „Banga“ ir miesto pirmenybėse žaidusios „Audos“ futbolininkai. Naujokai dirbo sunkiai, bet kryptingai ir tik po šešerių metų pirmą kartą pasiekė aukščiausią Lietuvos futbolo viršūnę.

Pergalių apetitas didėjo, komandos perspektyva patikėjo ir didelis futbolo entuziastas, žinomas verslininkas V.Romanovas. Kai šis sporto mecenatas pradėjo remti klubą, „Kaunui“ atsivėrė naujos galimybės profesionaliai dirbti, tobulėti ir siekti tarptautinio pripažinimo.

„Pirmieji pas mane atėjo futbolo žmonės, jie prašė paramos “Kaunui„, kurio geriausius žaidėjus vėliau siūlė perleisti užsienio komandoms. Tas projektas iš pradžių manęs nesudomino, nes atrodė neperspektyvus, į jį reikėjo daug investuoti. Visgi vėliau užkibau ant jų kabliuko, nors smarkiai rizikavau. Futbole, jei po kurio laiko pavyksta pasiekti balansą, tai jau galima džiaugtis, o pelno ne visada sulauksi“, – atsakė V.Romanovas, paklaustas, kodėl jis sutiko remti „Kauną“.

Konkurentai pavydėjo

Klubas, kurį Lietuvoje tenkino tik čempiono titulas, nesnūduriavo ant laurų.

Pirmasis mūsų šalyje sukūrė „geltonų-žalių“ (tokios spalvos apranga vilkėjo komanda) himną su vaizdo klipu, atidarė firminę futbolo atributų parduotuvę, tvarkė ir prižiūrėjo Kariuomenės stadioną. Sėkmingai veikė visa klubo piramidė, kurioje buvo net kelios skirtingo amžiaus ir meistriškumo komandos. Geriausi žaidėjai atstovavo „Kaunui“ ir turėjo galimybę savo karjerą tęsti Edinburgo „Hearts“ ir kituose užsienio klubuose.

„Kaunas“ rūpinosi ir savo pamaina. Rėmėjų lėšomis įrengė dirbtinės dangos futbolo aikštę šalia miesto 30-osios vidurinės mokyklos, įsteigė savo futbolo akademiją, kurioje dirbo kvalifikuoti treneriai. Septyniose miesto mokyklose maždaug 200 berniukų nemokamai lankė futbolo treniruotes. Nemažai jų buvo iš socialiai remtinų šeimų. Klubas atliko didelį prevencinį darbą ir atitraukė jaunimą nuo žalingų gatvės pagundų, rengė būsimiems futbolininkams gražias, ilgai įsimenančias akcijas, turnyrus.

Toliaregė, ilgalaikė ir koordinuota klubo veiklos strategija, nuolatinis rūpestis rezervu lėmė gerus rezultatus.

„Sveikai pavydžiu “Kaunui“„. Čia yra puikios sąlygos sportuoti, vaikai netelpa į futbolo maniežą. Beviltiškai bandome konkuruoti su čempionų klubu, bet neturime net panašių sąlygų treniruotėms“, – 2002-aisiais kalbėjo Klaipėdos „Atlanto“ treneris Vaclovas Lekevičius, kurio auklėtiniai tąkart tapo Lietuvos vicečempionais.

„Kaunas“ – geriausiai subalansuotas klubas, jam vadovauja patyrę futbolo specialistai, vadybininkai, todėl ir jo pergalės dėsningos„, – tvirtino tais metais bronzos medalius iškovojusio Panevėžio “Ekrano" strategas Virginijus Liubšys.

Nesitaikstė su lažybininkais

Būtent su „Ekranu“ kauniečiai įnirtingiausiai kovojo dėl šalies čempionų titulo. Galiausiai ta kova peržengė garbingumo ribas.

2004 m. lapkritį, artėjant lemiamoms A lygos pirmenybių rungtynėms tarp „Kauno“ ir „Ekrano“, kilo keistas skandalas. Nacionalinė futbolo klubų asociacija (NFKA) apkaltino Panevėžio ekipą „nario statuso neatitinkančiu elgesiu“ (neoficialiai kalbėta apie rungtynių pirkimą) ir įskaitė pergalę kauniečiams 3:0.

Panevėžiečiai atmetė kaltinimus, bet Lietuvos futbolo federacija (LFF) nusprendė, kad dvikova vyks Panevėžyje. Kauniečiai nugalėjo 2:0, tačiau po rungtynių negavo čempionų taurės dėl „Aukštaitijos“ stadione kilusių riaušių. Jiems teko skubiai palikti aikštę, į kurią skriejo stiklo buteliai, kiti daiktai. Tiktai policijos dėka kauniečiams pavyko ištrūkti į namus.

Nors po šio incidento Panevėžio stadionas turėjo būti diskvalifikuotas, LFF nesiėmė griežtų sankcijų.

Nesveika konkurencija persikėlė ir į lažybų punktus. Buvo kalbama, kad kai kurių rungtynių rezultatus nesunku iš anksto nuspėti. Dėl to A lyga pradėta vadinti lažybų lyga.

2008 m. lapkričio 28-ąją Vilniaus „Vėtros“, Klaipėdos „Atlanto“, Marijampolės „Sūduvos“, Vilniaus „Žalgirio“, FBK „Kaunas“ ir „Šilutės“ klubai kreipėsi į LFF vykdomąjį komitetą (VK), nes NFKA buvo užfiksavusi net kelis šiurkščius LFF pažeidimus, tarp jų – ignoravo A lygos klubų interesus, neįtraukė į vykdomojo komiteto sudėtį nė vieno NFKA atstovo. Tie pažeidimai sudarė sąlygas klestėti nešvariam futbolui.

Kai į tai nebuvo reaguota, trys klubai, tarp jų ir FBK „Kaunas“, paliko A lygą. Dėl to tituluočiausia šalies komanda buvo skaudžiai pažeminta – ji net negavo teisės žaisti šalies 1-ojoje lygoje, bet buvo nugrūsta į 2-ąją.

Savame mieste – lyg svečiai

Atsispyrę nuo dugno, kauniečiai grįžo į aukščiausiąjį divizioną. Jauni perspektyvūs futbolininkai kaupė patirtį kovodami su pajėgiais varžovais. Deja, sirgaliai nemažai „Kauno“ namų rungtynių nepamatė – S.Dariaus ir S.Girėno stadiono įkainiai klubui buvo neįkandami.

„Už vienas rungtynes teko mokėti net po 7 tūkst. litų. Po to prašė 5 tūkst. litų, todėl važiavome rungtyniauti į Marijampolę, kur imdavo 2 tūkst. Kitos išeities neturėjome, nors komandos sirgaliai dėl to mane keikė. Baigiantis sezonui pavyko susitarti, kad žaistume Kaune už 2 tūkst. litų, nors miestas galėjo iš savo komandos neimti jokio mokesčio“, – svarstė R.Kontrimas.

Šiemet jis pirmą kartą per klubo gyvavimo istoriją buvo pakviestas į miesto savivaldybę susipažinti, kaip bus dalijami sportui skirti 5 mln. litų. Kokia parama numatyta „Kaunui“, klubo direktorius neišgirdo.

Viename laikraštyje Kauno meras Andrius Kupčinskas pareiškė, kad FBK vadovai kratosi atsakomybės, o savivaldybei nepriklauso remti privačių klubų. „Kaunas“ nuo pat įkūrimo yra visuomeninė organizacija.

Klubas tikėjosi miesto paramos ir 2008-aisiais, kai paskutinį kartą iškovojo Lietuvos čempionato aukso medalius. Savivaldybė skyrė 193 tūkst. litų iš rezervo fondo. Žiniasklaida išpyškino šią žinią, bet ji, pasirodo, buvo niekinė – pinigai paskirti metų pabaigoje, todėl jų „Kaunas“ negalėjo panaudoti. Vienais metais klubas gavo 40 tūkst. litų paramą, nors prašė 100 tūkst., todėl tų pinigų neužteko net stadiono nuomai.

Kas pradės iš naujo?

„Šventa vieta ilgai tuščia nebūna. Manau, kad Kaune tikrai atsiras žmonių, kurie norės suburti komandą, juolab kad mieste yra vienos iš geriausių sąlygų“, – viename interviu postringavo buvęs „Kauno“ labai nemėgusios LFF prezidentas, beje, kaunietis Liutauras Varanavičius.

Buvęs ilgametis „Kauno“ kapitonas Darius Sanajevas, geriau nei LFF veikėjai žinantis futbolo kasdienybę, mano, kad suburti naują panašaus lygio ekipą – titaniškas darbas.

„Su “Kaunu„ sieju geriausius savo karjeros metus, šioje komandoje subrendau kaip futbolininkas. Turėjome solidų rėmėją, kvalifikuotus trenerius, administracijos darbuotojus ir visą laiką kėlėme didelius tikslus. “Kauną„ gerbė Europos futbolo grandai. Gaila, kad visa tai – jau tik istorija. Pradėti nuo nulio ir vėl pasiekti tokį profesionalumo lygį nebus paprasta.“

FBK „Kaunas“: skaičiai ir faktai

1993 m. gruodžio 27-oji – pirmoji komandos treniruotė. 1996 m. – debiutas Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) „Intertoto“ turnyre. 1999–2004, 2006, 2007 m. – Lietuvos čempionas. 1999–2007 m. dalyvavo „Sandraugos“ taurės turnyruose, dukart žaidė pusfinalyje, o 2006 m. – finale. 2002, 2004, 2005, 2008 m. – LFF taurės laimėtojas. 2002, 2004, 2007 m. – LFF supertaurės laimėtojas. 2000, 2001, 2002, 2004, 2005, 2006, 2007 ir 2008 m. žaidė UEFA čempionų lygos atrankos varžybų dalyvis.