Skirtingos rinktinių pozicijos

Turnyrą Slovėnijoje abi rinktinės pradėjo visiškai skirtingai. Jei kone visą mačą gynyboje leidę lietuviai buvo priversti pripažinti šeimininkų pranašumą, tai japonai pasismagino rungtynėse su Kroatija, pelnydami devynis įvarčius be atsako.

Skirtingomis nuotaikomis abi rinktinės vyko ir į pačią olimpinę atranką: kol lietuviai skaičiavo vieną po kito nuostolius, japonai surinko kone pajėgiausią savo sudėtį. Neskaičiuojant karjerą rinktinėje baigusių veteranų, joje trūksta tik JAV sėkmingai rungtyniaujančio Yuri Terao bei pernai daugiausiai įvarčių pasaulio čempionate pelniusio Yushi Nakayashiki. Visi kiti pastaruoju metu pagrindines roles Japonijos ledo ritulyje vaidinantys asmenys atvyko į Slovėniją ir yra pasiruošę nustebinti varžovus namo parsiveždami kelialapį į kitą atrankos etapą.

Lietuvos ir Japonijos rinktinių keliai pasaulio čempionatuose susikirsdavo neretai. Iš viso komandos sužaidė aštuonis tarpusavio mačus, o iš pradžių juose dominavę japonai, pastaruoju metu jau nebėra ta neįveikiama komanda lietuviams. Po pergalės pasaulio čempionate Kaune 2018 metais, Lietuvos ledo ritulininkai varžovus iš Azijos sugebėjo įveikti ir po metų įvykusiame „Turkish Airlines Baltic Challenge Cup“ turnyre.

Stabilus krypties laikymasis

Nors nuo tada, kai japonai iškrito iš IA diviziono, jiems sugrįžti į aukštesnį lygį taip ir nebepavyko, šios šalies ledo ritulio federacija laikosi numatytos krypties ir rodo pasitikėjimą treneriui Yuji Iwamoto. Iš posto šio trenerio neišstūmė ir itin nesėkmingas pasirodymas pernai Estijoje, kur japonai suklupo net tris kartus ir dar prieš finalines rungtynes atsisveikino su viltimis laimėti šio diviziono kovas.

Nors pastaraisiais metais Japonijos rinktinę kone kasmet palieka po kelis svarbius veteranus, teigti, jog ši rinktinė atjaunėjo būtų labai sudėtinga. Jauniausias į olimpinių žaidynių atranką atvykęs japonas yra gimęs 1996 metais ir pagal amžių Lietuvos rinktinėje patektų į vyriausių žaidėjų septintuką.

Kaip jau įprasta Japonijos rinktinėje, ir šiemet galima išvysti keturis panašaus pajėgumo penketukus, kurie savo greičiu ir technika gali grasinti varžovams tiek ir kontratakose, tiek ir poziciniuose išpuoliuose. Savo sudėties gylį ji pademonstravo jau ir pirmose rungtynėse, kai bent vieną rezultatyvumo balą surinko net 15 iš 19 ant ledo pasirodžiusių aikštės žaidėjų.

Rinktinės lyderio pozicijas olimpinėje atrankoje yra pasiryžęs užimti Yushiroh Hirano. Iš savo komandos draugų galingu sudėjimu išsiskiriantis 24-erių metų žaidėjas savo svajonės patekti į NHL vaikosi žaisdamas trečioje pagal pajėgumą JAV lygoje (ECHL), bet nepaisant to, kad šioje šalyje rinktinių pertraukos nėra, kovą dėl vietos atkrintamosiose varžybose klube jis iškeitė į galimybę vesti rinktinę į priekį olimpinio atrankos ciklo metu. Galingą metimą iš toli turintis ir sėkmingai kovoti prie vartų galintis japonas į kroatų vartus siuntė du įvarčius bei dažniausiai terorizavo oponentus savo metimais.

Kitu Japonijos rinktinės lyderiu drąsiai galima vadinti Shogo Nakajimą. Įspūdingas sezonas ir rezultatyviausio žaidėjo titulas Azijos lygoje jau prieš šį turnyrą siejo daug vilčių su lengvu, greitu ir puikų žaidimo supratimą turinčiu žaidėju, o pirmoji akistata Slovėnijoje tik patvirtino tokius lūkesčius. Penki rezultatyvūs perdavimai ne tik privertė raudonuoti iš gėdos jo nesulaikiusius kroatus, bet ir pabrėžė jo meistriškumą bei atnešamą naudą rinktinėje.

Japonų greitis, technika bei drausmė niekur nedingo ir šioje rinktinėje, o gerokai atjaunėjusiems lietuviams teks bandyti naudotis tais ginklais, kurie pastaraisiais metais leido persverti jėgų balansą savo naudai. Lengva tikrai nebus, bet ginklų prieš mačą Lietuvos rinktinės nariai sudėti nežada bei į „Podmezakla“ areną vyks siekti trečiosios pergalės iš eilės tarpusavio mačuose.

Lietuvos ir Japonijos rungtynių startas – 16.30 val. Rungtynes tiesiogiai transliuos „Sport1“ kanalas.