Gediminas Orelikas 2010 m. galėjo pasirašyti naują kontraktą su „Šiaulių“ komanda, uždirbti daugiau pinigų bei pasidabinti bronzos medaliais, tačiau nusprendė savo karjerą tęsti „Prienų“ ekipoje ir nesuklydo.

23 metų 200 cm ūgio puolėjas šį sezoną tapo naudingiausiu BBL ir LKL žaidėju, o tinklalapio „BasketNews.lt“ apklausoje kolegos jį pripažino geriausiu šalies pirmenybių žaidėju

„Man didelė garbė, kad kolegos taip mane įvertino. Žaidėjų balsavimas reiškia man daugiau nei vertinimas tik remiantis statistikos rodikliais. Asmeniškai šis sezonas buvo tikrai puikus, o iki visiškos komandinės sėkmės pritrūko LKL bronzos medalių“, – tuomet teigė Orelikas.

Prieš kelias dienas šiaulietis suraitė parašą ant dvejų metų sutarties su Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa. Taip jis tikisi išbandyti save aukštesniame lygyje ir įrodyti, jog šis sezonas nebuvo tik atsitiktinumas.

Šį sezoną Orelikas LKL vidutiniškai pelnydavo po 17,1 taško, atkovodavo po 5,6 ir perimdavo po 1,2 kamuolio, atlikdavo po 2,5 rezultatyvaus perdavimo bei rinkdavo po 19,6 naudingumo balo.

Tinklalapiui „BasketNews.lt“ Orelikas papasakojo apie kalbas su Kauno „Žalgiriu“, mintis žaisti užsienyje, baimę sėdėti ant suolo, svajonę patekti į NBA, padėką Virginijui Šeškui bei kt.

– Gediminai, jums šis sezonas buvo puikus. Ko trūko iki pilnos laimės? – tinklalapis „BasketNews.lt“ paklausė Oreliko.
– Metus vertinčiau geriau, jeigu būtume laimėję trečią vietą LKL. Kitais aspektais, tai tikrai buvo „super“ sezonas. Laimėjome LKF taurę, BBL užėmėme antrą vietą. Tik LKL mažajame finale neužteko jėgų.

– Kaip reagavote sulaukęs „Lietuvos ryto“ pasiūlymo?
– Teigiamai. Iš karto gavęs kontraktą pradedi galvoti apie kitą sezoną, kaip reikės dvigubai daugiau ruoštis, sportuoti ir įrodyti, kad galiu žaisti aukštesniu lygiu.

– Ar tikėjotės sulaukti pasiūlymo iš Lietuvos grandų?
– Atvirai sakant – tikėjausi. Buvo kalbų su „Žalgiriu“, o dabar esu padėjęs parašą ant sutarties su „Lietuvos rytu“. Viduje tikėjausi, kad jie gali pasiūlyti kontraktą. Su „Žalgiriu“ kalbėjomės sezono metu, kuomet dar buvo sena klubo valdžia. Tačiau, pasikeitus Kauno klubo vadovybei, baigėsi ir kalbos.

– Ar ilgai svarstėte „Lietuvos ryto“ pasiūlymą?
– Ne, ne per ilgiausiai. Manau, kaip ir visi žaidėjai – savaitę ar dvi. Reikėjo viską apsvarstyti, susidėlioti pliusus ir minusus. Tikrai nėra taip, kad jei jau kontraktą pasiūlo „Lietuvos rytas“, puoli iš karto ir pasirašai.

– Tai pirmas kartas, kuomet radote naują klubą dar neprasidėjus vasarai. Ar nesinorėjo palaukti, kol viskas susigulės?
– Net negalvojau apie tai. Gavau pasiūlymą, pakalbėjau su agentu ir kartu nusprendėme. Viskas tiko ir buvo gerai.

– Ar neturėjote planų išvykti į užsienį?
– Taip, buvo tokių planų. Vis galvojau važiuoti, ar likti Lietuvoje. Visgi pasirinkau antrąjį variantą. Galbūt čia bus kažkiek lengviau. Mane čia jau visi pažįsta, o nuvažiavus į užsienį viskas bus nauja.

– Ko tikitės iš naujo gyvenimo etapo – žaidimo „Lietuvos ryte“?
– Šį klausimą reikėtų užduoti sausio viduryje, kuomet apie tai daugiau žinosiu. Tikrai stengsiuosi įrodyti, jog galiu žaisti aukštesniu lygiu. Tikiuosi, kad treneris bei komandos draugai manimi pasitikės ir viskas bus gerai.

– Ar nebijote, jog teks daugiau laiko praleisti ant atsarginių žaidėjų suolelio?
– Manau, to bijo visi krepšininkai. Aš asmeniškai taip pat dėl to nerimauju, kadangi tai jau buvau patyręs, kai žaidžiau „Šiaulių“ komandoje. Nenorėčiau, kad taip nutiktų vėl.

– Ar sprendimas palikti „Šiaulių“ ekipą buvo sėkmingiausias jūsų karjeroje?
– Taip teigti nedrįsčiau. Tuomet buvau jaunas, o „Šiauliai“ pasiūlė sutartį. Visgi tai buvo gimtojo miesto komanda. Manau, jie stengėsi išauginti krepšininką šiaulietį, bet galbūt jiems kažkas jiems nepavyko.

– Gruodžio mėnesį duodamas interviu tinklalapiui „BasketNews.lt“ minėjote, jog pirmoji jūsų svajonė buvo žaisti LKL, antroji – Eurolygoje, o trečioji – praverti NBA duris. Ar galima sakyti, jog antroji svajonė jau beveik išsipildė?
– Jau baigia išsipildyti. Esu sakęs, kad pirma noriu pradėti nuo LKL, po to – Eurolyga, o kada nors gyvenime – patekti ir į NBA. Tai visų krepšininkų svajonė. Antroji svajonė jau beveik išsipildė – galima padėti pliusą ties ja.

– Kiek laiko prireiks iki trečiosios svajonės?
– Nežinau. Viskas priklauso nuo darbo ir noro. Svarbiausia dirbti, tobulėti ir pats gyvenimas parodys ar esi to vertas.

– Kiek prie jūsų tobulėjimo prisidėjo treneris Virginijus Šeškus?
– Jis tikrai manimi pasitikėjo ir leido aikštelėje praleisti labai daug laiko, dažnai atakuoti krepšį. Esu jam labai dėkingas ir grįžęs į Prienus dar kartą padėkosiu. Man jis buvo labai geras treneris. Galbūt vien dėl jo pasitikėjimo manimi aš ir pasirodžiau gerai.

– Ar tai, jog antroje sezono pusėje žaidėte vos septyniese-aštuoniese, suteikė teigiamos patirties?
– Galbūt ne patirties, o nuovargio (juokiasi, – Red.). Žaidėme septyniese ir ne visada užtekdavo sveikatos. Žaidybinio laiko gaudavau daugiau, bet turint tiek krepšininkų sunku kažką laimėti.

– Kokia atmosfera tvyrojo „Prienų“ komandoje viso sezono metu?
– Viskas buvo tvarkoje. Visi labai draugiškai bendravome, nebuvo jokių pykčių. Prie geros nuotaikos prisidėjo tai, jog visi kartu gyvenome „Karališkoje rezidencijoje“. Daugiau bendravome, dažniau vienas kitą matėme.

– Kokie jūsų vasaros planai?
– Savaitę ar dvi tikrai pailsėsiu, o tuomet vėl kibsiu į darbus.

– Ar nesulaukėte Jono Kazlausko skambučio ir kvietimo į Lietuvos vyrų rinktinę?
– Ne, kvietimo dar nesulaukiau, bet vis dar jo tikiuosi. Norėčiau išbandyti save vyrų rinktinėje. O jeigu ne – bandysiu kitais metais.

Oreliko žaidimo epizodai: