Kiekvieną sezoną formuojant komandos sudėtį ir personalą kyla vienas esminis klausimas – kiek tam turime lėšų? Jeigu turime tiek, kad galime įsigyti beveik bet ką, triname rankomis ir manome, kad šį sezoną būsime stipriausi visuose turnyruose. Jeigu turime tik tiek, kad galime įsigyti perspektyvų jaunimą ir kelis vidutiniokus legionierius – nerimaujame, jog sezonas bus nuobodus ir didelių pergalių neatneš.

Tiesa, kai biudžete yra tik tiek, kiek užtenka  ir komanda negali sau leisti švaistyti į kairę ir į dešinę, ir pralaimėjimai nebūna tokie kartūs – tada galima apsiginti auksiniu posakiu – „pasiekėmė tiek kiek leido mūsų galimybės“.

Visgi yra puikių pavyzdžių, kai iš „nedaug“ galima sukurti pergalingą komandą. Vienas jų  – Belgrado „Partizan“. Bet yra ir tokių ekipų, kurioms po sezono tenka skaičiuoti nuostolius – pinigai iššvaistyti, o rezultato nėra. Taigi šįkart apie puikų „švaistytojų“ vardą užsitarnavusias Milano „Emporio Armani“ bei Stambulo „Fenerbahce Ulker“ komandas.

Trejų metų programa – be skambesnių pergalių

Dizainerio Giorgio Armani aprūpinamas ir finansuojamas Milano „Emporio Armani“ klubas tiek 2011/12m. sezone, tiek ir praėjusiame buvo alkanas naujų iššūkių, pergalių ir titulų. Iš pažiūros atrodė, jog sudėtis ir buriama būtent tam.

Tačiau atsitiko taip, jog komanda prisiviliojusi tokias Europos krepšinio žemėlapyje spindėjusias žvaigždes kaip Ioanis Bourousis, Keithas Langfordas, Antonis Fotsis, Omaras Cookas ar Drew Nicholas, o prie komandos vairo stojus gerai žinomam italų specialistui Sergio Scariolo, pasibaigus sezonams vis tiek likdavo prie suskilusios geldos.

Nors ir pripildęs savo sudėtį pajėgiais krepšininkais Milano klubas Eurolygoje aukštų rezultatų nepasiekė, o 2012/13m. sezone net nesugebėjo peržengti reguliariojo sezono etapo. Italijos pirmenybėse 2011/12m. sezone „Emporio Armani“ pasiekė lygos finalą, tačiau jame nusileido daugkartiniams Italijos lygos čempionams Sienos „Montepaschi“, tuo tarpu praėjusiame nepajėgė peržengti net čempionato ketvirtfinalio barjero – nusileista vis tai pačiai Sienos ekipai. Paguoda galėjusia tapti Italijos lygos taurė taip pat liko toli už horizonto.

Milano ekipa kitą sezoną pasitiks ketvirtadaliu mažesniu biudžetu nei praėjusį, ir tai yra normali komandos vadovų, o ypač didžiąją pinigų dalį skiriančio G.Armani reakcija į susiklosčiusią situaciją.

Žymaus dizainerio kantrybė išseko. Milžiniški pinigai investuoti į komandą skambių pergalių neatnešė, Milano ekipos į krepšinio elitą nesugrąžino, todėl artėjantį sezoną visą tai teks pabandyti iš naujo – tik su gerokai ištuštėjusiomis kišenėmis.

Aukšta kartelė – žemi rezultatai

Įsibėgėjus krepšininkų perėjimams iš vienos ekipos į kitą, 2012 metų vasarą, vieni aktyviausių žaidėjų rinkoje buvo Stambulo „Fenerbahce Ulker“. Įspūdingą biudžetą surinkusiai Stambulo ekipai į savo gretas pavyko prisivilioti visiems krepšinio aistruoliams gerai žinomus žaidėjus – Mike‘ą Batiste‘ą, Bo McCalebą, Davidą Anderseną, Romainą Sato, bei į pergales Sienos „Montepaschi“ komandą praeityje vedusį italų strategą Simone Pianigiani.

Visos viltys, jog „Fenerbahce Ulker“ užkariaus Europą subliuško taip greitai kaip ir prasidėjo. Susidarė įspūdis, jog komanda visą sezoną taip ir neatrado savojo žaidimo stiliaus, buvo išbalansuota, susiskaldžiusi. Eurolygos turnyre S.Pianigianio auklėtiniai pateko į „TOP 16“ etapą, tačiau jame atrodė taip beviltiškai, kad  turbūt ne vienas šios ekipos gerbėjas svajojo apie greitesnę šio košmaro pabaigą.

Po tragiško pasirodymo Eurolygos „TOP 16“ etape, kur daugkartiniai Turkijos čempionai liko F grupės dugne (2-12) dar buvo galimybė reabilituotis vietinėse pirmenybėse.

Tačiau Turkijos čempionato atkrintamosios varžybos „Fenerbahce Ulker“ ekipai baigėsi ten kur ir prasidėjo – ketvirtfinalyje. Jame Stambulo klubas nusileido gana kukliai Izmiro „Pinar Karsiyaka“ komandai.

Brangiai kainavę pirkiniai visą sezoną atrodė tarsi tingūs turistai atvykę paatostogauti į Turkijos kurortus, o visi prieš sezoną kelti tikslai taip ir liko neįgyvendinti. Artėjantį sezoną komanda pasitiks su didelėmis permainomis, o viena iš rimčiausių tai, jog prie komandos vairo stojo griežtasis serbų specialistas Željko Obradovičius.

Galbūt šiam strategui pavyks patenkinti komandos vadovų įgeidžius. Buvusiam Atėnų „Panathinaikos“ ekipos vedliui didelės įtampos nebus ir todėl, jog praėjęs sezonas Stambulo klubui buvo toks prastas, jog prastesnio už jį būti tiesiog nebegali.

Taigi visiems mums su nekantrumu belieka laukti artėjančio sezono kada paaiškės ar šios komandos padarė tinkamas išvadas ir ar joms pagaliau pavyks užkopti į išsvajotas aukštumas elitiniame Europos turnyre Eurolygoje.