Naują sezoną Lietuvos krepšinio lyga (LKL) pasitinka vėl atjaunėjusi – elitinio šalies diviziono klubus papildė nemažai jaunimo.

Specialistai tvirtina, kad šis procesas – sudėtingas, bet teisingas.

Žais ir šešiolikmetis

LKL klubus šį sezoną papildys ne tik Europos čempione tapusios aštuoniolikmečių rinktinės žaidėjai, bet ir vaikinai iš dublerių ekipų. Trylikai LKL komandų atstovaus daugiau nei trys dešimtys krepšininkų, ne vyresnių kaip 20 metų.

Lietuvos jaunių (iki 18 m.) rinktinės lyderis, praėjusią vasarą mūsų šalyje įvykusio Europos čempionato naudingiausias žaidėjas Jonas Valančiūnas visas ikisezonines Vilniaus "Lietuvos ryto" rungtynes pradėjo žaisdamas starto penkete ir tikrai neužsibus tarp atsarginių per oficialias varžybas.

Kitas auksinės jaunių ekipos smogiamojo penketuko narys Dovydas Redikas atstovaus Vilniaus "Perlui", kuriame suburta pusė nacionalinės jaunimo (iki 20 m.) komandos krepšininkų: Eimantas Bendžius, Paulius Dambrauskas, Evaldas Kairys, Saulius Kulvietis, Tautvydas Šležas ir Giedrius Staniulis.

Praėjusį LKL sezoną "Perlas" įkando ne tik Kauno "Žalgiriui" (78:75), bet ir narsiai patampė už ūsų savo vyresnį brolį "Lietuvos rytą" (86:92), taip pat bronzinius "Šiaulius" (85:89) ir paguldė ant menčių aukštesnes vietas turnyro lentelėje užėmusius Utenos "Juventus" (80:58), Klaipėdos "Neptūno" (94:60), Panevėžio "Techaso" (93:73) klubus.

Atgimęs "Kaunas" pasikvietė trijų Lietuvos rinktinių žaidėjus: Adomą Drungilą (iki 20 m.), Renaldą Simanavičių ir Rolandą Jakštą (iki 18 m.) bei Simoną Kymantą (iki 17 m.), Vilniaus "Sakalai" – dvidešimtmečių ekipos gynėjus Augustą Pečiukevičių ir Mantą Kadzevičių, Prienų "Rūdupis" – jų bendražygį puolėją Gediminą Oreliką, Klaipėdos "Neptūnas" – Europos jaunių čempioną Tadą Maželį.

Ilgalaikį kontraktą su "Sakalais" jau turi ir šešiolikmetis 191 cm ūgio Jokūbas Gintvainis – Europos jaunučių (iki 16 m.) pirmenybių vicečempionas.

Verta brautis į LKL

"Į didžiojo krepšinio duris beldžiasi gražus naujokų būrys. Manau, kad per du artimiausius sezonus gerai įsidėmėsime ne vieną iki šiol rečiau girdėtą pavardę", – sakė dienraščiui su vyrų ir jaunimo komandomis dirbęs ir tebedirbantis krepšinio treneris Vitoldas Masalskis.

Lietuvos jaunimo (iki 20 m.) rinktinės stratego nuomone, dabar aštuoniolikmečiams ar dvidešimtmečiams palankus laikas įrodyti savo tikrąją vertę ir įsitvirtinti profesionalų ekipose.

"Stereotipai, kad vyresni žaidėjai gali daugiau nei jaunesni, tebepopuliarūs, tačiau vis sėkmingiau laužomi. Jaunimas – nepasisotinęs krepšinio, azartiškiau veržiasi į kovą. Tai liudija ir vyrų rinktinės pavyzdys.

Be to, patekti į LKL iš Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) ar dublerių komandų paprasčiau ir dėl pasikeitusių finansinių galimybių – apkarpyti biudžetai riboja daugumos LKL klubų norus, todėl jie pirmiausia ieško palyginti nebrangių, bet talentingų ir ambicingų krepšininkų.

O NKL yra neišsenkantis šaltinis, nes jaunimas žino, kad gerai užsirekomenduoti šioje lygoje – tai atsistoti ant tramplino į LKL, kur – aukštesnio lygio krepšinis, geresni kontraktai, platesnė perspektyva", – svarstė NKL čempionate dalyvausiančią Kauno "Erelitą-KTU" treniruojantis V.Masalskis.

"Nemanau, kad jaunimo įsiliejimas į LKL klubus yra blogai, – V.Masalskiui neakivaizdžiai antrino ir dar vienas daug metų jaunimą ugdęs buvęs Vilniaus "Perlo" treneris Marius Linartas. – Į LKL klubus jauni žaidėjai ateina jau paragavę vyrų krepšinio, nes būna žaidę Regioninėje ir Nacionalinėje lygose, todėl tai nėra jų pirmieji žingsniai vyrų krepšinyje. O Kauno ir Vilniaus jaunieji krepšininkai dar žaidžia ir miestų lygose. Tad pats vyrų krepšinis jiems nėra naujiena. Krepšinio kokybė yra naujiena. Žaisdamas žemesnių lygų klubuose jaunuolis gali jaustis stiprus, o atėjus į LKL išlenda visokių spragų ir tampa aišku, kiek daug dar reikia tobulėti. Jeigu žaidėjas yra veržlus, nebijo konkuruoti, jam verta būti LKL."

Aukštyn – tik geriausi

Vienas Europos čempionės Lietuvos aštuoniolikmečių rinktinės trenerių M.Linartas teigia, kad tokio amžiaus žaidėjų į LKL patenka vienetai – geriausi ir rezultatyviausi. NKL vidutiniokui brautis į LKL nebus naudinga, nes jis dar NKL turi ką įrodyti.

"Kalbant apie aštuoniolikmečių rinktinę matome, kurie žaidėjai buvo ryškūs ir matomi, bet tikrai ne visi. Tie, kurie kilo aukštyn, galbūt ir gali bandyti jėgas LKL. Juolab kad jie jau buvo žaidę NKL", – dėstė mintis treneris.

Jauno žaidėjo ateitis, M.Linarto teigimu, labai priklauso ir nuo trenerio. Bėda ta, kad daugeliui LKL klubų reikia rezultato, nes nuo to priklauso, kaip ir kiek jie gyvuos. Todėl ne visiems strategams gali užtekti kantrybės dirbti su jaunais žaidėjais.

"Aš nelabai pritariu sakantiesiems, kad su jaunimu lengva dirbti, bet sunku laimėti. Nėra lengva dirbti, ypač kai tenka kovoti su fiziškai stipresniais ir gudresniais priešininkais, kurie žino, kad tas jaunuolis, jeigu leisi jam prieš tave laimėti, greitai gali atimti iš tavęs darbo vietą. Bet gerai tai, kad treniruodamas jaunimą visada jauti postūmį į priekį", – kalbėjo M.Linartas.

Treneris pataria neskubėti

Patyręs specialistas V.Masalskis savo auklėtiniams, sulaukusiems kvietimų iš šalies elitinio diviziono komandų, pataria neskubėti sukirsti rankomis.

"Yra pavyzdžių, kai jauniems krepšininkams didelis troškimas apsivilkti žinomos ekipos marškinėlius lėmė sėdėti ant atsarginių suolo. Saviškiams visada sakau: ramiai pasverkite visus už ir prieš.

Pas mus nepriimta sutartyse įrašyti, kiek krepšininkui teks laiko žaisti, juo labiau – jaunam žaidėjui. Jis tas minutes turės visomis jėgomis išsikovoti. Kitas dalykas – koks kolektyvas laukia: visi vyresni ar yra bendraamžių? Ar klubas, garsiai deklaruojantis, kad visokeriopai rūpinasi jaunimu, iš tikrųjų nuosekliai laikosi savo principų?

Štai dvidešimtmečių rinktinės nariai Paulius Dambrauskas ir Augustas Pečiukevičius. Pirmasis praėjusį sezoną "Perle" žaidė daug ir per metus akivaizdžiai patobulėjo, o antrasis Kauno "Aisčiuose" patyrė traumą, po to rungtyniavo kažkodėl mažiau, nei galėtų, ir jo meistriškumo kreivė nebekilo, nors prieš dvejus metus Augustas buvo pagrindinis rinktinės įžaidėjas. Džiaugiuosi, kad jis šią vasarą atsigavo ir Europos čempionate buvo antrasis pagal rezultatyvumą mūsų rinktinės krepšininkas.

Kitą mano rinktinės žaidėją Matą Sapiegą ateinantį sezoną savo gretose norėjo matyti trys LKL klubai. Jis norėjo išmėginti jėgas "Kaune", bet, pasitaręs su manimi ir šios ekipos treneriais Dariumi Maskoliūnu bei Rimvydu Samulėnu, nutarė dar bent metams likti "Erelitoje-KTU". Kodėl? Jis nebūtų pagrindinis "Kauno" įžaidėjas – šioje pozicijoje yra beveik metais už Matą vyresnis ir net Eurolygos duonos ragavęs Šarūnas Vasiliauskas. Be to, sezonas LKL – tai ir dėl sporto paaukotas studijų Kauno technologijos universitete trečiasis kursas.

NKL krūviai mažesni. O Matas galvoja ne vien apie sportą, bet ir apie mokslą. Beje, ne jis vienas taip ieško sau tinkamiausio varianto. Tiems, kurie jaučia, kad ateityje iš krepšinio negyvens, mokslai – ne antraeilis dalykas. Nors neseniai nemažai jaunųjų krepšininkų galvojo kitaip", – kalbėjo V.Masalskis.

Būtina eiti į priekį

Ar verta rinktis LKL, jeigu žaidėjo laukia atsarginio dalia? M.Linartas į šį klausimą atsakė taip: "O kas yra geriau – ar per savaitę turėti dešimt kokybiškų treniruočių su stipriais partneriais ir dešimt minučių žaidimo laiko, ar dešimt treniruočių su, sakykim, silpnesniais partneriais, būti lyderiu (nors, jei neturėsi stiprių partnerių, nematysi savo klaidų ir trūkumų) ir žaisti 30 min.? Kiekvienas gali rinktis, kuris kelias jam priimtinesnis. Per savaitę yra vienos ar dvejos varžybos, o treniruočių kiek? Palyginkite, kiek ir kokio profesionalumo lygio treniruočių būtų, todėl nemanau, kad žaisti LKL komandoje, net būnant atsarginiu, yra minusas."

M.Linartas savo auklėtiniams rekomenduoja eiti aukštyn, nes tik ten formuojasi reikalingi įgūdžiai.

"Jeigu žaidėjas išsiskiria iš savo bendraamžių, jis turi eiti į priekį. Nenaudinga virti tose pačiose sultyse. Tuomet jaunas žmogus gali ir nosį užriesti, jam gali pasirodyti, kad nėra už jį geresnių. Jeigu vienas žaidėjas papildomai dirba, tam stipresniajam gali atrodyti, kad jam nereikia, nes jis ir taip geras, – svarstė M.Linartas. – O kai patenki į aikštesnį lygį ir plauki ne galvą virš vandens iškėlęs, o kažkur braidai po dumblą, automatiškai pradedi mąstyti, kaip tą galvą iškelti virš vandens. Tuomet ir pastangų daugiau įdedi, ir požiūris pasikeičia."