Daugiau nei 450 susirinkusių dalyvių renginio organizatoriai šiemet pasitiko tema „Kur slypi motyvacija?“, o ją analizuoti pranešimų bei diskusijų metu kartu kvietė Lietuvos sportininkai ir olimpiečiai, mokslininkai bei visuomenėje žinomi veidai.

„Olimpinio švietimo iniciatyvos kasmet suburia vis daugiau pedagogų, trenerių bei švietimo įstaigų darbuotojų, kurie savo nuoširdžiu darbu ir įsitraukimu įkvepia šimtus tūkstančių vaikų ir jaunimo visoje Lietuvoje. Tai, kad čia susirinkote, yra liudijimas, kad savo darbe nuolat siekiate daugiau ir nuoširdžiai mylite tai, ką darote. Esame dėkingi kiekvienam iš jūsų ir šiandien, artėjant dar vienų mokslo metų pabaigai, kviečiame atrasti savo motyvacijos formulę, pasisemti žinių iš savo sričių specialistų bei atrasti meilę visai Lietuvai svarbiam darbui iš naujo. Juk tik motyvuoti patys galime tapti įkvėpimu kitiems“, – renginį atidarė ir susirinkusius sveikino olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Glaudžia partneryste su LTOK bei paralimpiniam sportui skiriamu nuoširdžiu dėmesiu renginio metu džiaugėsi susirinkusiuosius atvykęs pasveikinti Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

„Noriu pasidžiaugti vykdomu tokiu Olimpinio švietimo forumu. Šiais metais kalbame apie motyvaciją, o ji, mano supratimu, yra labai svarbi, nes visi čia esantys dirbame su jaunimo ugdymu, esame atsakingi už tai, kokia bus mūsų ateities karta. Ir manau, kad vaikams ne tik reikia motyvacijos, bet, visų pirma, mums patiems reikia motyvacijos. Ir esu tikras, kad šiandien visi įsikvėpsime, nes pranešėjai – įspūdingi. Todėl linkiu gero renginio ir kiekvienam išsinešti po žinią, kuri kur ateities Lietuvą“, – kalbėjo M. Bilius, iškart po sveikinimo pakvietęs dalyvius pasiklausyti para snieglentininko Rapolo Micevičiaus, siekiančio patekti į 2026 m. Milano-Kortinos žiemos paralimpines žaidynes, pranešimo.

Motyvacija sportuoti – užkoduota genuose

Visai neseniai po sunkios traumos koją praradęs, tačiau ekstremalaus sporto neatsisakęs R. Micevičius įsitikinęs – skaudžios patirtys yra naujos galimybės. Būtent taip pavadinto pranešimo metu sportininkas pakvietė pasiklausyti jo įkvepiančios, plačiai Lietuvoje nuskambėjusios gyvenimo istorijos.

„Turėjau pats pasirinkti, noriu likti su koja, su kuria negalėsiu užsiimti ekstremaliu sportu, ar ją amputuoti ir gyventi tokį gyvenimą, kokio noriu. Pasirinkau gyventi taip, kaip noriu, tik įjungus savo atnaujinta versija – su kojos protezu. Amputavus koją aš iškart mačiau, kaip aš čiuožiu snieglente, skrendu jėgos aitvaru ir man pavyko, tai buvo viena mano motyvacijos paslapčių, aš tiesiog norėjau gyventi gyvenimą užsiimdamas tuo, kas man labai patinka. O dabar gyvenimas man suteikė galimybę tapti ir profesionaliu sportininku, labai tikiuosi pasirodyti ir paralimpinėse žaidynėse“, – pranešimo metu sakė R. Micevičius.

Iškart po to renginio vedėjas Saulius Nalivaika į sceną pakvietė pirmosios forumo diskusijos dalyvius – vaizdo tinklaraštininką, socialinių tinklų žvaigždę Paulių Mikolaitį (Paul de Miko), sporto žurnalistę Astą Žukaitę ir Atlanto vandenyną irkline valtimi perplaukusį keliautoją Aurimą Valujavičių. Sporto komentatoriaus Ryčio Kazlausko moderuotos diskusijos „Kodėl verta pradėti?“ dalyviai sutarė – net ir turėdami daugybę atsakomybių be fizinio aktyvumo tiesiog neįsivaizduoja savo gyvenimo.

„Aš visada žinojau, kad sportas yra mano kelias, nesvarbu, ką aš veikčiau be jo. Esu tapęs Europos Šotokan karate čempionu, tačiau atėjus tam tikram momentui aš supratau, kad man gana, nebeturiu, ką naujo išmokti, pavargau tiesiog tobulinti techniką. Dabar aš pasirinkau keliauti ir atrasti pasaulį, tačiau atrasti jį ne tik vaizdiniais, bet ir patirtimi, stebint savo fizines galimybes, atrasti pasaulį transporto priemonėmis, kurios varomos žmogaus jėga. Todėl mano gyvenime fizinis aktyvumas ne tik visada šalia, bet ir tam tikras įrankis pažinti pasaulį keliajant. Kitaip aš jau neįsivaizduoju“, – kalbėjo trečiasis irkline valtimi Atlanto vandenyną įveikęs keliautojas pasaulyje A. Valujavičius.

„Aš dažnai sakau, kad sportą atradau ne būrelyje, o „Šilelyje“. Dar būdama visai maža aš žiūrėdavau visas sporto rungtynes per tą mažą televizoriaus ekraną, o vėliau pati atsidūriau dailiojo čiuožimo treniruotėse. Nepaisant to, kad paauglystėje treniruotes mečiau, šiandien sportą kasdien atrandu savo darbe. Asmeniškai man fizinis aktyvumas yra be galo svarbus įrankis save nuraminti, motyvuoti darbams, atsipalaiduoti. Labai myliu riedučius ir galvoju, kad įkvėptą Aurimo į kitą Europos futbolo čempionatą važiuosiu riedučiais arba kokia kita jėgos transporto priemone, dar turiu laiko sugalvoti“, – juokėsi ir patirtimi dalijosi LNK sporto žinių vedėja A. Žukaitė.

Galimybės ir būdai motyvuoti jaunimą

Netrukus po gausių plojimų sulaukusios diskusijos į sceną žengė organizacijos „World Aquatics“ plėtros ir švietimo vadovė Vita Balsytė, pranešimo „Kodėl žmogaus motyvacija – ne tik jo paties reikalas?“ metu pasidalijusi vienos didžiausių sporto organizacijų pasaulyje jaunimo motyvavimo patirtimi.

„World Aquatics“ turi 209 nares valstybes, o tai reiškia, kad beveik visos pasaulio šalys yra mūsų nariai. Per metus darbo šioje organizacijoje mačiau daugybę sportininkų, kurie labai norėtų sportuoti, bet namuose jie tiesiog neturi tam galimybių. Kurie norėjo plaukti, bet jų valstybėje nėra baseino. Kurie norėjo treniruotis ir siekti savo tikslų, bet neturi geros kvalifikacijos trenerių. Todėl mes turime savo centrus, kur kviečiame sportininkus iš viso pasaulio. Nes mes žinome, kad grįžę į savo valstybes jie taps kelrodėmis žvaigždėmis, įkvėps kitus, galbūt patys taps treneriais ir toje valstybėje ne tik užaugins plaukikus, bet ir motyvuotus, labiau savimi pasitikinčius žmones“, – pedagogus bei trenerius įkvėpimu dalintis skatino V. Balsytė.

Renginiui įpusėjus dalyvių dėmesį patraukė mokslininkų diskusija „Vidinė ar išorinė motyvacija?“, kurios metu prof. dr. fizinio aktyvumo ekspertas Arūnas Emeljanovas, olimpinės komandos sporto psichologas Andrius Liachovičius bei „Affidea klinikos“ gyvensenos medicinos specialistė Beatričė Viliušytė analizavo efektyviausius jaunimo motyvavimo būdus.

„Šiemet „Active Healthy Kids Global Alliance“ organizacijoje, kuriai priklauso ir Lietuva, buvo vykdomi vaikų fizinio aktyvumo tyrimai kiekvienoje iš 62 valstybių narių. Žvelgiant į rezultatus, sąraše Lietuva yra maždaug per vidurį, tačiau jei žiūrėtume tik į mūsų valstybės rezultatus – vaikų fizinis aktyvumas per paskutinius ketverius metus dar labiau sumažėjo. Galime pasidžiaugti, kad paaugo vaikų, lankančių neformaliojo ugdymo sporto užsiėmimus, skaičius, tačiau rezultatai nėra labai džiuginantys ir su tuo reikia daug padirbėti. Mūsų pedagogai, treneriai yra nuostabūs, tačiau motyvacija, lyginant rezultatus ir jų priežastis kitose valstybėse, turėtų būti labiau skatinama ir valstybės“, – apie naujausią Lietuvos jaunimo fizinio aktyvumo statistiką kalbėjo A. Emeljanovas.

„Išorinė motyvacija – įvairūs paskatinimai, prizai, tėvų spaudimas – yra dažniau net labiau trukdanti, nei padedanti aplinkybė. Mes visi turime dirbti dėl vidinės motyvacijos, kad vaikas suprastų, kodėl tai daro, ką jam suteikia sportas. Kai pradėjau dirbti su sportininkais, pamačiau, kad absoliuti dauguma jų nežino, ką jie jaučia, neturi psichologinio raštingumo, nesupranta, atrodytų, labai paprastų dalykų. Rūtai Meilutytei mes visi turime būti labiau dėkingi už tai, kad ji parodė, jog ir sportininkas, būna, tiesiog negali, o tai yra labai normalu. Dažnai sakoma, kad vaikai neturi laiko užsiimti psichologija, nes be kūno kultūros pamokų jie turi ir istoriją, matematiką bei kitus dalykus, bet tai yra fundamentalūs momentai, kuriuos pastebėti reikia jau dabar ir vėliau jie vaikui atsilieps ne tik sporte, bet ir gyvenime“, – psichologines problemas analizavo A. Liachovičius.

Olimpinė svajonė – tikslingos motyvacijos rezultatas?

Vidinės ir išorinės motyvacijos svarbą, jų vaidmenį siekiant aukščiausių tikslų praktikoje aptarti finalinėje forumo diskusijoje „Kada verta pasiduoti?“ susitiko olimpietė, lengvaatletė Agnė Šerkšnienė bei penkiolikmetė Europos suaugusiųjų breiko čempionė Dominika Banevič (BGirl Nicka). Nors viena jų jau turi įspūdingą karjeros patirtį, o kita dar tik pradeda karjeros kelią bei siekia patekti į pirmąsias olimpines žaidynes, abi sportininkės vieningai sutarė – nei profesionalios karjeros pradžioje, nei ją pabaigus, sportininkui žodžio „pasiduoti“ tiesiog nėra.

„Išgirdus klausimą, kada verta pasiduoti, aš net susimąsčiau, apie ką jis, nes esu giliai įsitikinusi, kad profesionalus sportininkas todėl ir yra profesionalas, nes jis niekada nepasiduoda. Kasdien treniruojuosi po 6 valandas, bet man niekada nėra net kilusi mintis, kad aš nenoriu ar neturiu jėgų. Aš žinau savo tikslus ir žinau, ką turiu padaryti, kad juos pasiekčiau, būtent tikslai, tikriausiai, mane ir motyvuoja. Ir, žinoma, be galo myliu tai, ką darau, todėl tiesiog einu savo pasirinktu keliu ir juo mėgaujuosi“ , – kalbėjo svajone dalyvauti 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynese gyvenanti D. Banevič.

„Sportininkai niekada nepasiduoda ir manau, kad gal todėl mes galime įkvėpti žmones. Baigiau karjerą, bet to niekada nepavadinčiau pasidavimu. Tiesiog atėjo metas, tačiau aš ir dabar galvoju, kokiose dar varžybose prasibėgti ir manau, kad ta ugnelė niekada neišblės, ji yra amžina. Sportininką gali pristabdyti tik traumos, tačiau, atsimenu, net ir plyšus raumeniui aš dalyvavau varžybose, nes man buvo per skaudu viską sustabdyti. Tai nėra geras pavyzdys, bet, turbūt, gerai atspindi sportininko dvasią, kurioje žodis „pasiduoti“ neegzistuoja“ , – jaunajai sportininkei pritarė praėjusiais metais įsimintiną karjerą baigusi sprinto bėgikė A. Šerkšnienė, diskusijos pabaigoje D. Banevič palinkėjusi pasimėgauti jos laukiančia karjera.

Renginio metu susirinkusių dalyvių motyvacija sportuoti rūpinosi „Lemon Gym“ trenerė Justė Tuskaitė, pakvietusi kartu atlikti smagią mankštą bei įteikusi kvietimus apsilankyti sporto klube. Susirinkusieji taip pat buvo pakviesti dalyvauti „Affidea klinikos“ viktorinoje, kurioje net trims laimėtojams buvo įteikti dovanų kuponai apsilankyti sporto medicinos, mokslo ir tyrimų laboratorijoje „LTeam LAB“

Olimpinio švietimo forumas – nuo 2015 metų LTOK organizuojamas vienos dienos renginys, skirtas olimpizmo naujovėms aptarti. Forumo tikslas – supažindinti pedagogus, trenerius, savivaldybių ir jaunimo darbuotojus su kitokiomis ugdymo galimybėmis, įkvėpti, padėti plėsti akiratį, padėti atrasti savo profesiją ar veiklą iš naujo.

Renginys finansuojamas Olimpinio solidarumo ir LTOK lėšomis.