Kaip skelbia Prezidentūra, G. Nausėda vakare dalyvaus sporto žaidynių atidarymo ceremonijoje, kuri vyks kurorto Pramogų aikštėje. Prezidentas yra šių žaidynių globėjas.

Penktadienio vakarą sportininkai dalyvaus teatralizuotoje eisenoje „Aš – Lietuva“, kurioje neš 250 metrų ilgio Lietuvos vėliavą. 20 val. prasidės iškilminga XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymo ceremonija.

Į keturias dienas truksiančias žaidynes susirinko 2700 dalyvių iš 23 šalių. Daugiausiai dalyvių atvyko iš Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės, skelbė Švietimo, sporto ir mokslo ministerija.

„Lietuvių sporto žaidynės – ne tik sporto, bet ir mūsų vienybės, bendrystės šventė, ji sutelkia pasaulio lietuvius ir kelia pasididžiavimą mūsų Tėvyne“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Anot ministerijos, Pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra mėgėjų sporto renginys, kuriame gali varžytis tik neprofesionaliojo sporto atstovai. Šių metų žaidynės išsiskiria sporto rungčių įvairumu – sportininkai mėgėjai varžysis 29 rungtyse.

Žaidynių tikslas – skatinti pasaulio lietuvius įsitraukti į Lietuvos sporto gyvenimą, tęsti tautinio bendravimo, lietuvybės išsaugojimo tradicijas.

Liepos 16-ąją, šeštadienį, rengiama konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“. Paskutiniąją žaidynių dieną, sekmadienį, vyks Pasaulio lietuvių sporto forumas, po kurio prasidės sporto žaidynių uždarymo ceremonija.

Lietuvių sporto žaidynės įprastai rengiamos kas ketverius metus ir turėjo vykti pernai, bet dėl pandemijos rengiamos po penkerių metų pertraukos.

Lietuvos tautine olimpiada vadintos žaidynės pirmą kartą surengtos 1938 metais Kaune, o vėliau dėl karo ir sovietinės okupacijos 4 dešimtmečius nebuvo rengiamos. Žaidynės atgaivintos 1978 metais Toronte (JAV), vėliau vyko Čikagoje ir Adelaidėje. Nuo 1991 metų rengiamos Lietuvoje.

XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyks 2025 metais Palangoje.